Trečioji pagal dydį pasaulio ekonomika, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė 0,8 proc., o ne prognozuotais 0,2 procento.
Ekonomikos susitraukimą iš dalies lėmė 1,2 proc. sumažėjęs namų ūkių vartojimas, kuriam įtakos turėjo vasarą paskelbta nepaprastoji padėtis, kai Japonijoje užfiksuotas didžiausias per pandemiją COVID-19 atvejų skaičius šalyje.
Taip pat didelę įtaką turėjo sumažėjusios investicijos į turtą, nesusijusį su gyvenamuoju būstu. Tokios investicijos sumažėjo 3,8 proc. dėl lustų trūkumo ir tiekimo grandinės problemų, kurios smogė gamybos apimtims.
Dar vienas svarbus Japonijos ekonomiką skatinantis veiksnys eksportas taip pat sumažėjo, nes transporto priemonių eksportas sumenko dėl puslaidininkių komponentų trūkumo.
Prekių ir paslaugų importas irgi susitraukė, taigi grynoji prekyba turėjo tam tikro teigiamo indėlio į bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą.
Ministrų kabineto paskelbtais duomenimis, antrąjį ketvirtį ekonomikos augimas siekė 0,4 procento.
Vasarą Japonijoje išaugo COVID-19 atvejų skaičius po lėtos vakcinavimo kampanijos šalyje pradžios, o vyriausybė įvedė nepaprastąją padėtį, apribojusią restoranų ir barų darbo valandas bei alkoholio pardavimą.
Visgi olimpinės žaidynės įvyko, nepaisant raginimų jas atšaukti, nors ir be žiūrovų.
Analitikų manymu, ekonomikos augimo sulėtėjimas greičiausiai buvo trumpalaikis, nes Japonijos vakcinacijos programa įsibėgėjo, o vyriausybė spalio mėnesį panaikino apribojimus.
„Ketvirtąjį ketvirtį, jei koronaviruso atvejų skaičius nebus didelis, vartojimas tikriausiai stipriai atsigaus“, – mano „Nomura Securities“ analitikas Takashi Miwa.
Visgi jis perspėjo, kad „kai kurios bendrovės pažymi, jog tiekimo problemų poveikis gamybai gali tęstis iki gruodžio mėnesio.“
Naujasis Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida pažadėjo po daugybės viruso bangų paskatinti ekonomikos augimą.
Tikimasi, kad šią savaitę jis paskelbs apie šimtų milijardų dolerių vertės ekonomikos skatinimo paketą, o jo vyriausybė įsipareigojo jau kitą mėnesį pradėti gyventojų vakcinavimą stiprinančiąja doze.
Tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Capital Economics“ ekonomistas Tomas Learmouthas teigė besitikintis, kad šalies BVP „šį ketvirtį pasieks ikipandeminį lygį“.
„Kadangi paros atvejų dabar labai mažai, o dauguma apribojimų panaikinti, ekonominė veikla turėtų stipriai atsigauti“, – pažymėjo analitikas.
„75 proc. gyventojų yra gavę dvi dozes, taigi Japonijos vakcinacijos aprėptis šiuo metu yra didelė. Todėl bet koks viruso atvejų pasikartojimas ateityje neturėtų trukdyti tolesniam vartotojų išlaidų atsigavimui per ateinančius mėnesius“, – pridūrė jis.