Vasarį gyventojams išduotų paskolų portfelis sudarė 9,677 milijardo eurų. Palyginti, tai 7,7 procento daugiau nei prieš metus.
Daugiausiai šiuo laikotarpiu išaugo būsto paskolų portfelis – 8,45 procento, paskolų kitiems tikslams daugėjo 5,8 proc., o vartojimo paskolų apimtis buvo 3,2 proc. didesnė.
Tačiau sparčiai auganti kredito rinka vasarį patyrė pirmą stabtelėjimą per ketverius metus – vasarį bendras paskolų portfelis sumažėjo 0,16 procento. Labiausiai tą lėmė 4,4 procento susitraukęs vartojimo kreditų portfelis, 1,29 proc. mažėjo ir kitos paslaugos, o būsto paskolų išduota daugiau – portfelis augo 0,38 proc.
Vasarį bankai naujas vartojimo paskolas teikė už vidutines 11,2 proc. metines palūkanas, būsto paskolas – už 2,34 proc., o paskolų kitiems tikslams kaina – 5 proc.
Lietuvos bankas: susitraukimas pastebimas, tačiau tai – svyravimai
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Jokūbas Markevičius vertina, kad suteiktų vartojimo paskolų portfelis vasarį pastebimai susitraukė, tačiau tai dar nekeičia ilgalaikės kredito didėjimo tendencijos.
Nors per mėnesį vartojimo paskolų portfelis sumenko 4 proc., jis vis dar buvo 3 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
„Vartojimo paskolų rinkai būdingi mėnesiniai svyravimai, o duomenys rodo, kad vasario mėnesiais skolinimas vartojimo reikmėms paprastai būna vangesnis. Įtakos mažesniam skolinimo mastui vasarį gali turėti ir santykinai mažesnis dienų skaičius“, – vertina J.Markevičius.
Anot jo, bankai nekeitė sąlygų 2019-ųjų pradžioje, todėl ir paskolų dalijimo tempo sulėtėjimas gali būti tik vienkartinis atokvėpis.
„Ekonominių priežasčių vartojimo paskolų teikimui sulėtėti pastaruoju metu taip pat nebuvo. Atlyginimų augimas ir toliau išlieka spartus, nedarbo lygis mažėja, o gyventojų lūkesčiai dėl ateities gerėja. Iš apklausų duomenų matyti, kad stiprėjant finansinei padėčiai gyventojai vis dažniau ima galvoti apie didesnės vertės pirkinius ar būsto remontą, todėl kartu didėja ir jų polinkis trūkstamų lėšų pasiskolinti papildomai iš kredito įstaigų. Taigi, atlyginimų augimui neslopstant, paklausa vartojimo paskoloms neturėtų mažėti“, – teigia J.Markevičius.
Anot jo, nekinta ir paskolų gavėjų rizika – gyventojų finansinė padėtis gerėja.
„Kita vertus, tuo pat metu gali daugėti gyventojų, kurie augant lūkesčiams gali pervertinti savo galimybes skolintis ar siekti skolintis vos pradėjus dirbti naujoje darbovietėje ir galbūt neįvertinus pajamų tvarumo“, – pataria elgtis atsakingai J.Markevičius.
Lietuvos bankas ramina, kad viešai aptariama tema apie galimus pinigų plovimo skandalus Lietuvoje veikiančių bankų veiklai pastebimos įtakos neturėjo – jie veikia stabiliai.
„Dėl to nėra jokio pagrindo bankams keisti savo kreditavimo strategijos, o skolinimo apimtys ir toliau daugiausia priklauso nuo tebesitęsiančio šalies ekonominio ciklo pakilimo“, – sako J.Markevičius.
„Swedbank“: lemia sezoniškumas
„Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas pastebi tendenciją, kad vartojimo skolinimo apimtys yra priklausomos nuo sezono.
„Žiemą vartojimo paskolų apimtys sumažėja ir jos suaktyvėja pavasarį ir rudenį, kai gyventojai remontuoja būstus, atsinaujina ar keičia automobilius, baldus ir buitinę techniką. Eliminavus sezoniškumo įtaką skolinimo vartojimo reikmėms apimtys „Swedbank“ yra stabilios“, – teigia T.Pulikas.
Jis prognozuoja, kad artimiausiu metu skolinimo vartojimui apimtys išliks pakankamai stabilios, tuo metu būsto paskolų ir lizingo apimtys išliks nuosekliai augančios.
„Esame mažos rizikos bankas, tai yra: skolindami atsakingai vertiname klientų galimybes prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus. Todėl mūsų vertinimu, „Swedbank“ paskolų portfelio kokybė yra labai gera. Pradelstų paskolų virš 60 dienų dalis portfelyje nesiekia 1 procento, be to, fiksuojame mažėjimo tendenciją“, – sako T.Pulikas.
Jis patikina, kad pastarųjų savaičių žiniasklaidos dėmesys pinigų plovimo prevencijos temai neturi jokios įtakos banko veiklai ir skolinimo pasiūlai: „Bankas veikia įprastu režimu, įskaitant skolinimą verslo klientams ir privatiems gyventojams.“
SEB bankas tikisi aktyvesnio skolinimo orams atšilus
SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas Vaidas Žagūnis taip pat patikina, kad bankiniame sektoriuje būdingas sezoniškumas – skolinomo apimtys paprastai mažėja metų pradžioje.
„Tačiau šių metų pradžios duomenys jokių išskirtinių tendencijų nerodo – gyventojams suteikto finansavimo apimtys iš esmės nesiskiria nuo pernai metų, o kai kuriais atvejais fiksavome augimą. Šių metų sausio–vasario mėnesiais SEB bankas suteikė tiek pat kreditų gyventojų vartojimui, kiek jų buvo suteikta pernai tuo pačiu laikotarpiu. Būsto paskolų per pirmuosius du šių metų mėnesius SEB bankas gyventojams suteikė 15 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu“, – vardija V.Žagūnis.
Jis vertina, kad šiemet ir toliau augant šalies ekonomikai bei didėjant darbo užmokesčiui, gyventojų skolinimosi vartojimo reikmėms ir būstui apimtys taip pat nuosekliai turėtų augti.
