Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Vaučeriai“ keliasi į įstatymą: kuponų teks prašyti, juos priims tik labai mažos parduotuvės

Žemės ūkio ministerija užregistravo naują siūlymą keisti Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą, į jį įtraukiant e.kuponus (vadinamuosius „vaučerius“, maisto talonus ir pan.). Pagal pataisą, verslininkai gautus kuponus turės iškeisti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Šeima
Šeima / 123RF.com nuotr.

„E.kuponas – valstybės teikiamos paramos priemonė, kuria paramos gavėjui elektroniniu būdu suteikiama nuolaida įsigyjant maisto prekių, išskyrus alkoholinius gėrimus, iš žemės ūkio veiklos subjektų ir labai mažų įmonių, prekiaujančių žemės ūkio ir maisto produktais“, – teigiama įstatymo pataisoje.

Maža įmone Lietuvoje laikoma tokia, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų, o pajamos neviršija 2 mln. eurų arba turto vertė nėra didesnė nei 2 mln. eurų.

Tai iš esmės reiškia, kad parduotuvė, kuri per dieną pasiekia didesnę nei 5479 eurų apyvartą, negalėtų priimti e.kuponų, o jei įmonė valdo dvi ar daugiau parduotuvių, vienai parduotuvei tenkanti apyvarta būtų atitinkamai tiek pat kartų mažesnė.

Įstatymo projekte nėra nurodytos kupono vertės – ją atskirais nutarimais tvirtins Vyriausybė. Kaip ir skelbta anksčiau, e.kuponų gavėjai bus asmenys, kurie augina vaikus iki 6 metų, jie turės teikti prašymus Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui ar jos įgaliotai institucijai, kad būtų išduoti e.kuponai.

Prašymą pateikusiems asmenims būtų suteikiami trys e.kuponai per vieną mėnesį, kurie galiotų ne ilgiau kaip 30 dienų nuo išdavimo dienos.

Anksčiau jau skelbta, kad trys kupinai suteiktų 6 eurų nuolaidą maisto produktams.

Tačiau ne bet kur juos bus galima išleisti. Kad galėtų priimti kuponus, labai mažos įmonės ar ūkininkai turės kreiptis į tą patį centrą ar jo įgaliotą instituciją ir teikti prašymą dalyvauti e.kuponų programoje.

Tuomet už priimtus e.kuponus parduotuvėms bus kompensuota iš biudžeto ar kitų lėšų, o kompensacijas išmokės Valstybinė mokesčių inspekcija.

Siūloma programą įgyvendinti nuo liepos 1 d. – tuomet įsigaliotų įstatymas

„Įstatymo projekto tikslas – skatinti smulkiojo verslo plėtrą, didinti konkurencingumą ir sudaryti prielaidas maisto produktų kainoms mažinti, kurti vartotojų, ypač auginančių vaikus, įpročius pirkti maisto produktus mažose parduotuvėse, turguose, ūkininkų turgeliuose ir pan“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Ten pat pažymima, kad bus kuriama e.kuponų informacinė sistema (EKIS), kuria naudodamiesi paramos gavėjai ir mažos įmonės teiktų prašymus, gautų kuponus ar registruotųsi. Anksčiau žemės ūkio ministras Giedrius Surplys tikino, kad sistemos kaina tesieks 20 tūkst. eurų.

Lietuvoje yra apie 200 tūkstančių vaikų iki 6 metų, todėl suteikti 6 eurų nuolaidą per mėnesį visiems vaikams kainuotų apie 14,4 mln. eurų per metus, skaičiuojama rašte.

Ž.Šilėnas: tai niekaip nesumažins kainų

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas ironizavo tokį pasiūlymą ir pasidalino savo nuomone socialiniame tinkle „Facebook“,

„Aleliuja! Kainos kris! Žmonės nebeapsipirkinės prekybos centuose, o ieškos labai mažų parduotuvių? Kodėl? Nes kiekviena šeima su mažais vaikais gaus po... €6 nuolaidų kuponą, kurį apmokės mokesčių mokėtojai. Kaip tai sumažins kainas? Niekaip. Nei praktiškai, nei teoriškai“, – rašo Ž.Šilėnas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žilvinas Šilėnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žilvinas Šilėnas

Anot jo, jei vidutinis atlyginimas siekia apie 700 eurų į rankas, ir ketvirtadalį išlaidų tenka skirti maistui, tai 2 suaugusių asmenų šeima maistui išleidžia 350 eurų. 6 eurai iš e.kuponų suteiktų 1,7 proc. nuolaidą nuo šios sumos.

„Ar dėl 1,7 proc. nuolaidos žmonės pakeis savo apsipirkimo įpročius? Abejoju. Ar padės tokia priemonė smulkiam verslui? Pagal projektą, tokius kuponus galės priimti tik labai smulkios įmonės, t.y. tokios , kurios turi mažiau nei 10 darbuotojų ir jų apyvarta neviršija €2 mln. per metus, pvz., parduotuvė, kuri parduoda už maždaug €5500 per dieną. Dalis mažų parduotuvių bus pripažintos „per didelėmis“ ir negalės naudotis“, – abejoja Ž.Šilėnas.

Anot jo, našta biudžetui dėl tokio žaidimo ateityje tik didėtų, nėra aišku, kiek kainuos sistemos sukūrimas ir administravimas.

„Jau geriau sraigtasparniu paskraidytų ir ledų pamėtytų. Bent būtų aišku, kas ir kodėl“, – rašo Ž.Šilėnas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais