Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

VDI nustatė pusantro karto daugiau nelegalaus darbo atvejų, nors tikrino mažiau

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per 2018 m. nustatė beveik pusantro karto daugiau nelegalaus darbo atvejų nei 2017 m., nors patikrinimų atlikta mažiau, teismai darbdaviams pernai skyrė daugiau kaip 350 tūkst. eurų baudų. Daugiausiai nedeklaruoto darbo atvejų nustatyta prekybos sektoriuje.
Statybos
Statybos / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Dažniausi pažeidimai, susiję su nedeklaruotu darbu prekybos sektoriuje buvo: nežymimas visas darbo laikas ar naktinis darbas, nemokama už viršvalandžius, dirbama ne darbo grafike nurodytu laiku ir pan.

Daugiausiai nelegaliai dirbusių asmenų patikrinimų metu rasta statybos sektoriuje – čia nelegalaus darbo atvejai sudarė daugiau nei 60 proc. visų nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų.

Iš 2018 m. statybos sektoriuje nustatytų 1380 nelegaliai dirbusių asmenų, 1026 buvo fiziniai asmenys, kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą, rašoma VDI pranešime spaudai

„Vis dažniau susiduriame su problema, kai statybvietėje nustačius nelegaliai dirbančius asmenis, neįmanoma išsiaiškinti, kokių įmonių naudai jie dirbo. Šie asmenys tiesiog pabėga iš statybvietės arba teigia nežinantys, kokioje įmonėje dirba. Tuo tarpu generaliniai rangovai verčia kaltę subrangovams, o su pastarosiomis įmonėmis susisiekti nepavyksta.

Tokie atvejai, kai generaliniai rangovai nedisponuoja jokia informacija apie subrangos pagrindais dirbančias įmones yra nepavieniai, o sudaryti darbuotojų sąrašai, leidžiantys patekti į statybos objektą, yra tik formalūs ir realios situacijos neatspindi. Sieksime teisinėmis priemonėmis užkirsti kelią šiai praktikai“, – teigė Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

2018 m. daugėjo nustatytų nelegaliai dirbusių užsienio piliečių – jų skaičius per metus išaugo beveik dvigubai, daugiausiai jų taip pat statybų sektoriuje.

Individualios statybos objektuose neteisėtą veiklą vykdo Ukrainos Respublikos piliečiai, kurie neturi leidimų nei gyventi, nei dirbti Lietuvos Respublikoje, o turi tik Šengeno šalių vizas ir leidimus dirbti Lenkijos Respublikoje arba atvykę savo iniciatyva, pasinaudojus beviziu režimu.

„Yra didelė rizika, kad tokie asmenys gali būti išnaudojami darbui, nesumokant jiems sutarto atlygio, nėra žinoma, kur jie ir kokiomis sąlygomis gyvena, ar nėra kaip nors varžoma jų laisvė“, – pastebi J.Gricius.

Pasak jo, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos stoka, vertinant geopolitinę situaciją bei galimą ekonominių migrantų srautų į Lietuvos Respubliką didėjimą – nelegaliai dirbančių užsienių piliečių skaičius gali ir toliau didėti.

„Šiais metais ypatingą dėmesį ir toliau skirsime rizikingiausioms ekonominėms – statybos, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, krovininio kelių transporto ir kt. – veikloms“, – J.Gricius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų