Pasidžiaugėme, kad per 2023 m. pirmą ketvirtį neužregistravome nė vieno mirtino nelaimingo atsitikimo darbe (neįskaičiuojant įvykių dėl eismo taisyklių pažeidimo), ir netrukus VDI pradėjo gauti pranešimus apie mirtinus, su darbu susijusius įvykius. Šiais metais per 5 praėjusius mėnesius VDI jau užregistravo 49 sunkius ir 3 mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe.
Per birželio mėnesį įvyko net 3 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių 2 – praėjusią savaitę. Jei ankstesnės 3 mirtinos nelaimės darbe įvyko dėl pačių darbuotojų nesaugių veiksmų, tai pastarosios – dėl darbdavių neatsakingumo: darbdaviai neužtikrino saugių darbo sąlygų ir organizavo darbus pažeisdami darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas akcentuoja, kad pusė visų žuvusių darbe – statybininkai, taigi pavojingiausios darbo vietos išlieka statybvietėse.
Birželio 2 d. elektrotechnikas V. D. renovuojamame fermos pastate tvarkė elektros instaliaciją. Darbams aukštyje buvo naudojama žemės ūkio technika, tai yra JCB krautuvas. Krautuvas sertifikuoto kėlimo reikmens (krepšio) kelti žmonėms neturėjo. Leidžiant žemyn nuo tvirtinimo vietos atsikabino kabliai ir iš persivertusio krepšio darbuotojas iškrito bei patyrė mirtinas traumas.
Birželio 20 d. kranui keliant krovinį (klojinių skydą) virš neapsaugotų darbo vietų, krano veikimo zonoje esant tretiesiems asmenims (o tai draudžia teisės aktai), krovinys atsikabino, užkrito ir mirtinai sužalojo UAB „Toromega“ darbuotoją. Birželio 21 d. Telšiuose, atliekant lietaus nuotekų įrengimo darbus iškasoje, užgriuvus žemės sluoksniui, mirtinai buvo traumuotas UAB „Ežerūna“ darbuotojas. Darbai iškasoje buvo atliekami 1,8 m. gylyje neatlikus iškasos šlaitų sutvirtinimo.
Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas S.Balčiūnas pažymi, kad daugybę metų nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybės ir priežastys išlieka labai panašios. Įvykių darbe tyrimai parodo, kad mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta dėl nepakankamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje, dėl netinkamo profesinės rizikos vertinimo ar pačių darbuotojų rizikingo elgesio, saugos taisyklių nepaisymo, be to, darbuotojams dažnu atveju pritrūksta žinių ir supratimo, nes jie nebūna tinkamai instruktuoti ir mokyti.
Nors pastarųjų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai dar nėra iki galo baigti, preliminariais duomenimis, bent dviejų mirtinų įvykių pagrindiniai traumavimo veiksniai – kritimas iš aukščio. Kritimas iš aukščio, atliekant statybos remonto darbus ar technikos priežiūros darbus, – dažniausiai pasitaikanti nelaimių darbe priežastis. Kitos nelaimių priežastys – daiktų, ruošinių ar krovinių kritimas, žmogaus griuvimas, žemių griūtis, veikiantis mechanizmas ar įrenginys, apsinuodijimas nuodingosiomis medžiagomis.
Vyriausiasis darbo inspektorius S.Balčiūnas atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią aplinkybę: VDI yra gavusi dar bent 2 pranešimus apie mirtinas, su darbine veikla susijusias nelaimes, kai nėra darbinių santykių. Tokių atsitikimų VDI oficialiojoje statistikoje neregistruoja kaip mirtinų atsitikimų darbe. Svarbu pastebėti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklės niekur nedingsta ir dirbant savarankiškai ar skubant į pagalbą draugui ar kaimynui, ypač kai nėra įgūdžių, kaip tą darbą atlikti saugiai, o tokių nelaimių – dažnai dėl žinių stokos – neretai pasitaiko, ir jos yra ypač skaudžios.
Nors situacija, palyginti su praėjusiais metais, gerėja, tačiau nelaimingų atsitikimų darbe skaičiai vis dar – per dideli. Taigi VDI dar kartą nori atkreipti dėmesį, kad būtina užtikrinti pakankamą žinių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje lygį. Norėtųsi tikėtis ir linkėti, kad ateityje skaudžių nelaimių bus išvengta.
