Jei šie skaičiai neatrodo įkvepiantys, dar mažiau erdvės optimizmui palieka specialistų prognozės. Pasak jų, demografinei padėčiai šalyje toliau prastėjant ir visuomenei senstant, 2040 metais „Sodros“ pensija užtikrins vos 34 proc. buvusių pajamų. Skaičiuojant pagal dabartinį vidutinį darbo užmokestį, tai būtų apie 240 eurų per mėnesį.
„Akivaizdu, kad, norėdami pasirūpinti finansiškai ramia savo senatve, turime taupyti pensijai – kuo anksčiau pradėsime tai daryti, tuo didesnę sumą galime tikėtis sukaupti. Deja, taupumu Lietuvos gyventojai nepasižymi – Eurostato duomenimis, Lietuvos namų ūkių taupymo norma yra neigiama, taigi esame linkę daugiau išleisti, negu uždirbame. Europos Sąjungoje gyventojai vidutiniškai daugiau negu 10 proc. pajamų atideda taupyti, o kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Švedijoje, šis rodiklis perkopia ir 17 procentų. Turbūt joks sutapimas, kad į tokių valstybių pensininkus šiandien neretai žvelgiama su šiokiu tokiu pavydu“, − komentuoja bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Prisidės ir patys gyventojai, ir valstybė
Pasak pašnekovės, vienas iš efektyviausių būdų taupyti senatvei – dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje. Dauguma šalies dirbančiųjų, apie 1,3 mln. gyventojų, šiuo metu kaupia lėšas antros pakopos pensijų fonduose. Tiesa, nemaža dalis jų patys prie pensijos iki šiol neprisidėdavo: senatvei būdavo pervedama tik 2 proc. „Sodros“ įmokų sudaranti dalis. Kita dalis gyventojų kaupė pagal formulę 2+2+2, be „Sodros“ dalies, papildomai patys mokėdami 2 proc. apskaičiuoto darbo užmokesčio ir gaudami 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio siekiančią įmokos dalį iš valstybės.
Nuo šių metų įsigaliojus naujai pensijų kaupimo ir darbo užmokesčio apmokestinimo tvarkai, ilgainiui visi antros pakopos pensijų fondų dalyviai kaups vienodu tempu. Gyventojai, kaupę maksimaliai (2+2+2), kaups panašiu tempu, skirdami 3 proc. savo atlyginimo, taip pat gaus didžiausią paskatą iš valstybės biudžeto. Tie, kas kaupė minimaliai (2+0+0), kaups intensyviau, prisidėdami ir savo lėšomis. Pastarųjų įmokos į pensijų fondą kasmet palaipsniui didės ir po penkerių metų susivienodins su kaupiančių maksimaliai. Proporcingai augs ir iš valstybės biudžeto skiriama paskata, kol pasieks 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio.
„Pensijų reforma siekiama paskatinti dirbančiuosius dalyvauti antros pakopos kaupimo sistemoje ir prisiimti daugiau atsakomybės už savo ateitį. Valstybė iš biudžeto prisidės prie didesnės būsimos pensijos, bet tik tuo atveju, jei taupys ir pats dirbantysis. Beveik 200 eurų per metus jo būsimosios pensijos sąskaitą valstybė papildys vien todėl, kad žmogus dalį gaunamo atlyginimo atidės savo paties ateičiai“, − teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Gyventojai gali atsisakyti dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje. Tačiau kartu dirbantysis atsisakytų ir valstybės teikiamos paskatos. Norėdamas kaupti senatvei kitais būdais, gyventojas šiuos pinigus privalėtų skirti iš asmeninių lėšų.
Beveik 200 eurų per metus jo būsimosios pensijos sąskaitą valstybė papildys vien todėl, kad žmogus dalį gaunamo atlyginimo atidės savo paties ateičiai.
Bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ vadovė atkreipia dėmesį, kad taupyti pensijai valstybė skatina ir sumažinusi mokesčius. Kaupiantiems antros pakopos pensijų fonduose nuo šių metų taip pat nebebus mažinama „Sodros“ senatvės pensija.
Rekomenduojama skirti dešimtadalį pajamų
Skaičiuojama, kad, dalyvaudamas antrojoje pakopoje, dirbantysis būsimą pensiją gali pasididinti apie 20 proc. gautų pajamų siekiančiomis mėnesio išmokomis. Tačiau norint sulaukus senatvės gauti 70–80 proc. ankstesnių pajamų siekiančią pensiją, svarbu pasirūpinti bent keliais jos šaltiniais. Vienas tokių – papildomai taupyti pačiam trečios pakopos fonde arba pagal gyvybės draudimo sutartį.
„Taip kaupęs gyventojas senatvėje pensiją gauna iš kelių šaltinių: „Sodros“, antros pakopos fonde sukauptų lėšų ir trečios pakopos, paties sukauptų santaupų. Svarbu pažymėti, kad kaupimo būdai keliose pakopose ne konkuruoja tarpusavyje, o papildo vienas kitą. Dalyvaudamas antroje pakopoje gyventojas kaupia reguliariai, dalis atlyginimo kiekvieną mėnesį pervedama į fondą. Sukauptos lėšos išmokamos tik sulaukus pensinio amžiaus, tad nekyla pagundų jas išleisti anksčiau. Trečia pakopa yra lankstesnė: galima rinktis ir keisti įmokų dydį, periodiškumą, didesnė išmokų būdų įvairovė“, − komentuoja bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ vadovė.
Pašnekovės teigimu, norint pasirūpinti pakankamomis pajamomis senatvėje, taupymui reikėtų skirti apie dešimtadalį mėnesio pajamų. Jei kaupti antros pakopos fonde skiriami 3 proc. pajamų, kiti 7 proc. turėtų būti skiriami taupyti trečioje pakopoje, kaupti pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį ar pasirenkant kitas taupymo alternatyvas.
Pradėti kaupti pensijai specialistė pataria kuo anksčiau ir atkreipia dėmesį į sudėtinių palūkanų efektą. Sudėtinės palūkanos – tai palūkanos, apskaičiuojamos ne tik nuo įmokos sumos, bet ir nuo anksčiau uždirbtų palūkanų. Ilgą laiką palūkanas reinvestuojant galima sukaupti nemažą sumą.
Taupyti skatinama taikant lengvatas
Gyventojus pačius kuo daugiau prisidėti prie būsimos pensijos skatina ir valstybė taikydama mokesčių lengvatas. Jos apskaičiuojamos nuo 3 proc. darbo užmokestį viršijančių paties gyventojo mokamų įmokų į antros pakopos fondus ir nuo visų trečios pakopos įmokų.
Nuo 2019 metų nuo šių įmokų valstybė taiko 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kai per metus į fondą pervedama ne daugiau kaip ketvirtadalis gyventojo atlyginimo arba 1 500 eurų neviršijanti suma. Taigi, deklaruojant pajamas kasmet bus galima susigrąžinti iki 300 eurų. Kaupdamas antroje ir trečioje pakopose gyventojas per metus iš valstybės gali gauti 500 eurų paskatą.
S. Gutauskaitės-Bubnelienės teigimu, nors taupymas ir nuolatinis dalies pajamų atidėjimas ateičiai yra svarbus finansinis įgūdis bet kokias pajamas gaunantiems žmonėms, apie papildomą taupymą turėtų susimąstyti ir daugiau uždirbantys gyventojai. Nuo 2019 metais pradėtos taikyti „Sodros“ įmokų ribos, o įmokos į antros pakopos pensijų kaupimo fondus apskaičiuojamos nuo atlyginimo dalies, kuriai taikomi „Sodros“ mokesčiai.
2019-aisiais mokesčiai netaikomi pajamoms, viršijančioms 120 VDU arba 11 362 eurus per mėnesį, tad kaupimui bus skiriama ne daugiau kaip 341 euras per mėnesį. 2021 metais „Sodros“ lubos bus taikomos, jei darbo užmokestis sieks šešiasdešimt vidutinių darbo užmokesčių, tad, vertinant dabartiniais dydžiais, dirbančiojo įmokos į pensijų fondą neviršys 192 eurų per mėnesį.
„Dideles pajamas gaunančių gyventojų Lietuvoje daugėja, o įvedamos „Sodros“ įmokų lubos, tikėtina, paskatins šalyje kurti daugiau itin gerai mokamų darbo vietų. Lubos galios ir apskaičiuojant įmokas į pensijų fondus. Tai papildoma paskata dirbantiems asmenims patiems daugiau prisidėti taupant savo senatvei, kad, pensijai artėjant, netektų nemaloniai nustebti“, − teigia „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė.
SEB banko ekspertai pabrėžia, kad vienareikšmio ir visiems tinkamo atsakymo į klausimą, kiek pinigų kiekvieną mėnesį skirti taupymui, nėra. Tačiau, kad ir kokias pajamas gautų žmogus, atidedama suma neturėtų būti itin maža – priešingai, investuodamas savo ateičiai, gyventojas turėtų atidėti didžiausią, kokią tik gali, sumą. Pensijų fonduose sukauptas turtas yra dalyvio nuosavybė ir yra paveldimas įpėdinių.
Daugiau informacijos rasite čia.
