Finansų analitikai pripažįsta, kad biudžeto deficito mažinimas – svarbiausias dalykas. Tačiau į šį procesą Vyriausybę jie ragina žiūrėti ne buhalteriškai, kaip esą būdavo iki šiol.
Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, didelio pasirinkimo, kaip mažinti biudžeto deficitą, nėra. Anot jo, galima siekti papildomų pajamų iš ekonomikos augimo ir kovos su šešėline ekonomika, reikėtų didinti pajamas iš mokesčių bei mažinti išlaidas. Jo teigimu, dėl to, kaip lopyti biudžeto skylę, bus apsispręsta tariantis, įsiklausant į Tarptautinio valiutos fondo ir kitų ekspertų rekomendacijas, atsižvelgiant į situaciją tarptautinėse paskolų rinkose bei euro zonoje.
Kas man gali paaiškinti, kodėl reikia statyti atominę elektrinę, kai taip nėra pinigų? – klausė finansų analitikas R.Rudzkis.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tikisi, kad atsigaunanti ekonomika turės teigiamą poveikį biudžeto pajamoms. Daugiau įplaukų planuojama sulaukti iš vartojimo mokesčių, darbo užmokesčio fondo, įmonių pelno. Taip pat ketinama didinti dyzelino akcizą, nes baigiasi nustatytas pereinamasis laikotarpis.
Pasak I.Šimonytės, ketinama karpyti ir viešojo sektoriaus išlaidas. „Kiekviena ministerija turi paruošti optimalų savo srities finansavimo scenarijų. Iš pačių ministerijų laukiame žingsnių, kaip teikti viešąsias paslaugas už mažesnę kainą. Kai visi šie planai bus aptarti, suvesti ir palyginti su pajamų prognoze, matysime, kaip toli esame nuo užsibrėžto tikslo ir kaip jį galima pasiekti – kokių mažiau svarbių programų galime atsisakyti ar mažinti kokias nors bendrąsias išlaidas“, – LŽ sakė I.Šimonytė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Kęstučio Glavecko nuomone, efektyviausias biudžeto deficito mažinimo būdas – viešojo sektoriaus (švietimo, sveikatos, socialinės ir valstybės valdymo sričių) reforma. Klausiamas, ar nebus mažinamos pensijos ir socialinės išmokos, K.Glaveckas tvirtino, jog bus daroma viskas, kad to neprireiktų.
Seimo BFK narys Algirdas Butkevičius abejojo, ar biudžeto deficitą pavyks smarkiai sumažinti. Anot jo, realu kalbėti apie 1–1,5 proc. mažesnę skylę, palyginti su šiemete. A.Butkevičius apgailestavo, kad Vyriausybė nesiima veiksmų, kurie padidintų gyventojų pajamas. Anot jo, Europos Sąjungos skiriami pinigai kuo greičiau turėtų būti nukreipti į investavimą ir ekonomikos efektyvumo didinimą tose srityse, kurios išsaugo ir kuria darbo vietas.
Finansų analitiko Rimanto Rudzkio teigimu, valstybės finansams reikia skirti išskirtinį dėmesį, tačiau problemas reikia spręsti ne aritmetiškai. Pasak analitiko, svarstant būdus, kaip mažinti biudžeto deficitą, pirmiausia derėtų supaprastinti mokesčių sistemą. Antra, valstybei reikia nustoti išlaidauti. R.Rudzkio teigimu, krašte gausu projektų, kurių ekonominis rentabilumas, švelniai tariant, įtartinas. „Kas man gali paaiškinti, kodėl reikia statyti atominę elektrinę, kai taip nėra pinigų? Žinoma, tai skambiausias pavyzdys, tačiau Lietuvoje gausu naujų projektų, planuojamų be sąnaudų analizės“, – pabrėžė jis.
Anot R.Rudzkio, labai svarbu mažinti viešojo sektoriaus išlaidas. Esą valstybei vieną kartą reikia ryžtingai atsisakyti nereikalingų jo dalių.
Vyriausybė svarsto galimybę nuo kitų metų praplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę. R.Rudzkio nuomone, toks žingsnis būtų netikslingas.
