Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, kylant JAV dolerio kursui brangsta ir dujos, teigiama asociacijos pranešime spaudai.
„Dujų kainos pasiekė protu nesuvokiamas ribas ir Lietuva neturi jokios galimybės jos kontroliuoti. Jei kainos bus pakeltos dvigubai, ir mokėti būsime priversti dvigubai. Esant tokiai situacijai, privalome skubiai ir radikaliai keisti šilumos gamybai naudojamo kuro balansą – būtina brangias dujas keisti vietos biokuru“, – sakė V.Stasiūnas.
Anot jo, už šiuo metu vykstančias tuščias politines diskusijas dėl biokuro naudos sumokės galutiniai vartotojai – visi Lietuvos gyventojai.
„Kuo ilgiau bus kalbama ir nieko nedaroma, tuo ilgiau šalies gyventojai už šilumą mokės daugiau nei galėtų. Kiekvienas naujas šildymo sezonas yra vis brangesnis ir tik dėl to, kad šilumos kaina tiesiogiai priklauso nuo gamtinių dujų kainos“, – teigė V.Stasiūnas.
Biokuras yra daugiau nei perpus pigesnis už gamtines dujas, šiuo metu šilumos tiekimo įmonėms vietinis kuras kainuoja mažiau nei 700 litų už toną naftos ekvivalento. „Biokuro vartojimo nauda akivaizdi – vietiniu kuru šildomi šalies miestai už šilumos energiją moka mažiausiai Lietuvoje“, – sakė V.Stasiūnas.
Praėjusį šildymo sezoną mažiausia šilumos buvo Ignalinoje, Molėtuose, Širvintose, Tauragėje, Kelmėje, Raseiniuose, Varėnoje, Šilalėje, Švenčionyse, Birštone, Mažeikiuose, Šilutėje ir Utenoje, kur biokuro dalis kuro balanse sudaro nuo 50 iki 100 procentų. Pavyzdžiui, Ignalinoje šilumos energija kainavo 16,94 ct/kWh, Molėtuose – 17,04 ct/kWh, Tauragėje – 17,46 ct/kWh.
Biokuro vartojimo plėtra šalies ūkiui taip pat naudinga socialiniu ir ekonominiu požiūriu. V.Stasiūno teigimu, auginant biokuro vartojimą į Rusiją už dujas iškeliaujantys milijardai liktų Lietuvoje ir tektų naujoms darbo vietoms plečiant biokuro rinkos infrastruktūrą.