Tačiau kokiais atvejais skelbiama apie įsipareigojimų neįvykdymą ir kas tokiu atveju lauks šios Lotynų Amerikos šalies?
Kaip šalis neįvykdo įsipareigojimų?
Šalis neįvykdo įsipareigojimų, kai negali tinkamu laiku grąžinti pasiskolintų pinigų išpirkdama obligacijas arba kai ji nebegali mokėti priskaičiuojamų palūkanų. Kreditoriai gali būti įvairūs – tai gali būti ir tarptautinės institucijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Venesuela ryšius su TVF nutraukė 2007 metais, tad jos atveju tai yra sumos, kurias ji finansų rinkose pasiskolino iš privačių investuotojų.
Iki šio savaitgalio ji privalo sumokėti ne mažiau kaip 81 mln. JAV dolerių už PDVSA obligacijas. Be to, iki metų pabaigos ji turi sumokėti ne mažiau kaip 1,47 mlrd. JAV dolerių palūkanų už įvairias obligacijų emisijas, o 2018 metais jai teks sumokėti dar maždaug 8 mlrd. JAV dolerių.
Tuo tarpu šalies užsienio atsargos sudaro tik 9,7 mlrd. JAV dolerių.
Neretai pasitaiko „dalinio įsipareigojimų neįvykdymo“ atvejų. Kredito reitingų agentūra S&P visame pasaulyje nuo 1999 metų yra nustačiusi 26 panašius įsipareigojimų neįvykdymo atvejus. Kai kuriais iš jų įsipareigojimų neįvykdydavo tos pačios šalys.
Kas skelbia apie įsipareigojimų neįvykdymą?
Kai įsipareigojimų neįvykdo fiziniai asmenys arba įmonės, įsikiša bankroto teismas, tačiau valstybių atveju tokio mechanizmo nėra.
Taigi vyriausybės gali pačios paskelbti apie įsipareigojimų neįvykdymą – nurodyti, jog nebevykdys savo skolos mokėjimų.
Apie valstybės įsipareigojimų neįvykdymą taip pat gali paskelbti viena iš reitingų agentūrų, kuri po to nustato, ar neįvykdyti visi įsipareigojimai, ar tik jų dalis.
Be to, viešai paskelbti apie nebegaunamus Venesuelos mokėjimus gali bet kuris privatus šalies kreditorius.
Yra dar viena galimybė – apie įsipareigojimų neįvykdymą gali oficialiai paskelbti Tarptautinė apsikeitimo sandorių ir išvestinių finansinių priemonių asociacija (ISDA), visame pasaulyje vykdanti valstybių skolų stebėseną.
Kokios yra pasekmės?
Įsipareigojimų neįvykdžiusi šalis tučtuojau netenka prieigos prie tarptautinių finansų rinkų, kuriose nebegali skolintis. Venesuelos gi atveju Vašingtonas jau uždraudė JAV rinkoje atlikti kokius nors naujus sandorius su Venesuelos skolos vertybiniais popieriais.
Teoriškai kreditoriai turi teisę konfiskuoti užsienyje esantį turtą. Venesuelos valstybinė naftos įmonė Jungtinėse Valstijose turi patronuojamąją įmonę „Citgo“, kuri verčiasi naftos perdirbimu ir valdo degalines. Grėsmė taip pat galėtų kilti įmonės tanklaiviams ir į užsienį siunčiamiems naftos kroviniams.
Pagrindiniai Venesuelos kreditoriai yra Kinija ir Rusija. Tačiau yra ir Amerikos kreditorių, kuriuos patraukė šiuo metu didelis Karakaso obligacijų pajamingumas.
Įsipareigojimų neįvykdžiusiai šaliai gali būti skirtos tarptautinės sankcijos, įskaitant kreditorių buveinės šalių atsakomuosius komercinius veiksmus. Taip pat nukentės Venesuelos reputacija ir tai daug metų slėgs jos kredito reitingus.
Kaip veikia restruktūrizavimas?
Restruktūrizuoti skolą reiškia nustatyti naują mokėjimų tvarkaraštį. Tačiau dažniausiai skolos sumažinamos arba apskritai panaikinamos. Tai reiškia, kad šalis yra neįvykdžiusi įsipareigojimų, tačiau tikisi pasiekti susitarimą su savo kreditoriais.
Prezidento Nicolaso Maduro vyriausybė pirmadienį Karakase rengia susitikimą su tarptautiniais kreditoriais, kad pradėtų derybas.
Šalis jau pasiekė susitarimą su Rusija, tačiau Maskvai Venesuela skolinga tik maždaug 9 mlrd. JAV dolerių (įskaitant skolą, kurią perėmė naftos įmonė „Rosneft“), o tai sudaro tik nedidelę visos Venesuelos skolos dalį.
