ES šalių ambasadoriai pirmadienį Briuselyje turėjo pasirašyti po susitarimu su Europos Parlamentu dėl 2021-2027 metų biudžeto ir ekonomikos gaivinimo fondo. Tačiau to padaryti nepavyko dėl Varšuvos ir Budapešto veto.
ES pirmininkaujančios Vokietijos atstovai patvirtino, kad ambasadoriai balsavo už lėšų mokėjimo susiejimą su teisinės valstybės ir demokratijos principų laikymusi. Tai buvo įmanoma, nes konkrečiai šiam balsavimui užteko kvalifikuotos daugumos – Lenkijos ir Vengrijos priešinimasis nieko nepakeitė.
Tačiau kai atėjo eilė balsuoti dėl 1,1 trln. eurų vertės ES biudžeto ir 750 mlrd. eurų dydžio ekonomikos gaivinimo paketo, veto jau tapo svarbus, nes buvo reikalingas vieningas pritarimas.
Varšuva ir Budapeštas priešinasi nuostatai, kad lėšų mokėjimas bus susietas su tuo, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės ir demokratijos principų.
„Vengrija vetuoja biudžetą“, – sakė premjero Viktoro Orbano atstovas Zoltanas Kovacsas, kurio teigimu, paketas turi atspindėti liepą pasiektą susitarimą.
„Negalime paremti plano jo dabartine forma, kad teisinės valstybės kriterijus būtų susietas su biudžeto sprendimais“, – sakė jis.
ES lyderiai manė, kad per keturias paras trukusį susitikimą liepos mėnesį išsprendė ginčą dėl bloko septynerių metų biudžeto ir su juo susieto atsigavimo plano.
Vėliau jie taip pat išsprendė nesutarimus su Europos Parlamentu dėl išlaidų prioritetų ir trilijono eurų biudžetas bei 750 mlrd. eurų atsigavimo paketas buvo parengti tvirtinti.
Tačiau Lenkija ir Vengrija toliau kategoriškai nepritaria jų būsimo finansavimo susiejimui su Briuselio vertinimu, ar jų išlaidos atitinka ES teisę.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis praėjusią savaitę pagrasino vetuoti bloko biudžetą, o jo teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro pirmadienį pareiškė: „Klausimas tas, ar Lenkija... bus politiškai ir instituciškai pavergta.“
„Todėl, kad tai ne teisinė valstybė, kuri yra tik pretekstas, o iš tikrųjų institucinis, politinis pavergimas, radikalus suvereniteto apribojimas“, – tvirtino jis.
„Rimta krizė“
Tačiau Europos aukšto rango diplomatai sakė, kad kitų šalių sutikimo švelninti teisinės valstybės sąlygą klausimas nekeliamas.
„Pažiūrėsime, ar Budapeštas ir Varšuva siekia garantijų, ir ar jos bus priimtinos“, – sakė vienas diplomatas, kuris perspėjo, kad antraip gresia „rimta politinė krizė“.
Kitas diplomatas užsiminė, kad V.Orbanas galbūt siekia daugiau pinigų ir galėtų būti įkalbamas.
Jei Vengrija ir Lenkija laikysis savo, jos negalės būti pašalintos iš Bendrijos, tačiau kitos valstybės narės turės surasti kitokį būdą biudžetui suformuoti, įspėjo antrasis diplomatas.
Liepos viršūnių susitikime pasiektu susitarimu buvo numatytas 1,074 trln. eurų 2021–2027 metų biudžetas ir 750 mlrd. eurų finansinių priemonių dėl pandemijos paketas.
Europos Parlamentas prieštaravo dėl, jo nuomone, nepakankamų lėšų kai kurioms programoms, bet praėjusią savaitę priėmė naują susitarimą, kuriuo papildomai pridedama 16 mlrd. eurų.
Pirmadienio ambasadorių susitikimas buvo sušauktas siekiant patvirtinimo šiam klausimui ir, taip pat, planams leisti ES bendrai skolintis ir rinkti savo lėšas.
ES lyderiai ketvirtadienį turi surengti vaizdo konferenciją. Joje turėjo būti aptarta koronaviruso krizė, bet dabar didžiausias dėmesys gali tekti nesutarimų dėl biudžeto klausimui.
