Savo ruožtu Lenkija trečiadienį paskelbė pateikusi apeliaciją prieš reformą, kuri numato, kad įmonės darbuotojus iš mažiau pasiturinčių valstybių į turtingesnes, savo šalyje nemokant socialinių įmokų, galės išsiųsti maksimaliai 12-ai mėnesių.
Komandiruojamų darbuotojų direktyva pirmą kartą buvo priimta 1996 metais, bet šis įstatymas sukėlė nepasitenkinimą tokiose valstybėse kaip Vokietija, Prancūzija ar Austrija. Šios šalys teigia, kad toks įstatymas iš esmės yra „socialinis dempingas“, kuris be kita ko kuria nesąžiningą konkurenciją vietos darbo rinkose.
Tačiau direktyvos pokyčiams nuožmiai priešinosi ES valstybės Europos rytinėje ir centrinėje dalyse, kurios yra pagrindinės pigesnės darbo jėgos tiekėjos. O Lenkija yra valstybė, kuri iš šios direktyvos gauna didžiausią naudą.
Pagal praėjusį spalį pasiektą kompromisą, 28 ES narės sutiko komandiruotės limitą apriboti iki 12 mėnesių, su galimybe įmonės pareikalavimu šį laikotarpį pratęsti dar šešiems mėnesiams.
Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano administracijos atstovai sako, kad šie pokyčiai „įveda pareigas ir apribojimus, kurie prieštarauja diskriminacijos draudimo principams“.
Tuo tarpu Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Konradas Szymanskis kritikavo pokyčius kaip „protekcionistinius“, kurie „prieštarauja laisvo darbo jėgos ir paslaugų judėjimo ES ribose principui“.
