Baro „Distilerija“ vadovas Ernestas gamina nealkoholinį kokteilį. Vyras pasakoja, kad šiaudelis gėrime – svarbi jo estetinė dalis, anksčiau dėl grožio dėdavo net du. Gaminant gėrimus šiaudelis svarbus, nes naudojamas grūstas ledas ir kitaip kokteilio nebūtų galima išgerti. Tačiau gamtai draugiškų alternatyvų, kurių kaina barams būtų įkandamas – šiuo metu esą nėra.
Šiaudeliai yra tik vienas iš 10 vienkartinių plastiko gaminių, kuriuos 2021-aisiais Europos Komisija siekia uždrausti. Rinkoje taip pat nebeliktų vienkartinių stalo įrankių, lėkščių, ausų krapštukų, lazdelių balionams ir itin lengvų plastikinių maišelių.
Kasmet Lietuvoje surenkama per 163 tūkst. tonų plastiko atliekų. Maždaug tiek svertų 3260 trijų vagonų iš Vilniaus į Kauną kasdien vykstantys dviaukščiai traukiniai, pilni keleivių.
Chemijos pramonės įmonių atstovai sako, kad nepriklausomai nuo to, plastikai gamtai kenkia ar ne, jie naudingi šalies ekonomikai. Plastiko gamyba tai yra penkta didžiausia Lietuvos pramonės šaka, kuri kasmet uždirba apie 1 mlrd. eurų. Chemijos pramonės atstovai siūlo daugiau dėmesio skirti ne draudimams, o atliekų rinkimui ir jų rūšiavimui.
85 proc. Europos vandenyse randamų atliekų yra plastiko gaminiai. Atsisakius vienkartinių plastiko gaminių siekiama išvengti kraupiausių mokslininkų prognozių – kad XXI a. viduryje plastiko vandenynuose bus daugiau nei žuvies.
EK sprendimą drausti vienkartinį plastiką priėmė po to, kai Kinija sugriežtino šiukšlių importo į šalį tvarką. Tai reiškia, kad tokios šalys, kaip Jungtinė Karalystė, kuri iki šiol kasmet išplukdydavo maždaug nuo 400 iki 800 tonų plastiko, privalės ieškoti būdų, kaip atliekas tvarkyti jų neišplukdžius.
Vienkartinių plastiko gaminių draudimui pritarti dar turi valstybės narės. EK siekia, kad naujos plastiko ribojimo taisyklės būtų galutinai patvirtintos dar iki rinkimų gegužę. Jei sutarti pavyks, draudimas įsigaliotų 2021 m.
