Inovacijų politikos sistema šalyje ilgą laiką buvo fragmentuota, nepakankamai finansuoti taikomieji moksliniai tyrimai, nematuotas inovacijų poveikis. Lig šiol trūksta pasitikėjimo tarp mokslo ir verslo, efektyvaus bendrų projektų koordinavimo. Ekspertai pažymi, kad teigiamų pokyčių galima pasiekti tik ieškant tarpusavio dialogo ir stiprinant tarpsektorinį bendradarbiavimą.
Verslui reikia brandaus valstybės bendradarbiavimo
Asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas pažymi, kad inovacijų politikos sistema mūsų šalyje fragmentuota, stokojama aiškių tikslų ir susitarimo dėl apibrėžimo, kaip turėtų būti matuojama pažanga, o tai trukdo pasiekti norimą proveržį.
Kartu pašnekovas sako, kad dar niekada ekonomiškai negyvenome taip gerai, kaip dabar. Tačiau, pasak jo, reikėtų nepamiršti, kad geresnes ekonomines sąlygas garantuoja stiprus ir pelningas verslas, dėl to svarbu kurti įmonių veikimui palankią aplinką. „Verslui reikia ne pagalbos, o partnerystės ir bendrainvestuotojo, pardavėjo.
Inovacijų politikos sistema mūsų šalyje fragmentuota, stokojama aiškių tikslų.
Tuo tarpu valstybei reikia sėkmingo verslo ir jo plėtros. Taip pat valstybei reikia didesnius atlyginimus mokančio verslo, nes tik toks verslas gali mokėti mokesčius ir užtikrinti geresnes ekonomines sąlygas visiems Lietuvos gyventojams.
Ar mes jau esame pasiekę tokią bendradarbiavimo brandą? Manau, kad dar turime, kur tobulėti, nes skaičiai ir ekspertų nuomonės rodo, kad dirbame atskirai ir fragmentuotai“, – teigia „Infobalt“ vadovas.
Kreipti resursus ten, kur reikia
Siekdama kurti vieningą inovacijų strategiją, Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijuoja inovacijų reformą. Jos tikslas – toliaregiškas ir ilgalaikis inovacijų politikos formavimas, geresnės prieigos prie finansavimo šaltinių kūrimas, institucinės sąrangos tobulinimas, efektyvus idėjų ir talentų importas, tarptautiškumo skatinimas bei inovacijoms palankaus teisinio reglamentavimo kūrimas.
„Mes ypatingą dėmesį turime skirti švietimui, jo kokybei, taip pat investicijoms į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, nes svarbu ne tik ekonominis indėlis, bet ir mūsų žinios. Privalome matuoti poveikį, ugdyti specialistų kompetencijas. Tad šioje srityje turime susitvarkyti ūkį, nes tą mums jau pakartotinai rekomenduoja skirtingos tarptautinės institucijos, Europos Komisija“, - sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Šioje srityje turime susitvarkyti ūkį.
Svarstydamas, kokie darbai padėtų kurti verslui palankią aplinką ir sudarytų sąlygas inovacijų proveržiui, įmonių grupės „Teltonika IoT Group“ vadovas Arvydas Paukštys teigia, kad tai priklauso nuo bendrų valdžios institucijų ir verslo sprendimų.
„Tik abiejų šalių bendromis pastangomis įmanoma pasiekti, kad patektume tarp labiausiai inovatyvių ekonomikų pasaulyje. Lygiuokimės į lyderius, tokius kaip Vokietija, Pietų Korėja, Singapūras, Šveicarija, Švedija, Izraelis. Šių šalių spektras rodo, kad ne gyventojų skaičius, o tai, kokia yra aukštos pridėtinės vertės gamybos dalis ekonomikoje lemia, kas pirmaus pasaulyje. Neįmanoma būti geriausiems visose srityse, todėl reikėtų nustatyti prioritetus, kur norime pirmauti, ir ten nukreipti turimus resursus“ , – dėsto pašnekovas.
Todėl A. Paukštys sako, kad didžiausias dėmesys siekiant inovacijų plėtros turėtų būti skiriamas švietimui, nes be talentų nebus tų, kurie kurtų inovacijas ir konkuruotų pasaulyje. Pasak jo, dėl to reikėtų investuoti į geriausių mokytojų bei dėstytojų ruošimą.
Tuo tarpu verslui galima sudaryti ypač palankias sąlygas pritraukti talentus iš kitų šalių. „Valstybės pagalba skatinant verslumą yra būtina tam, kad išaugtų kuo daugiau stiprių verslų tose nišose, kurioms teikiame prioritetą“, – nuomone dalijasi pašnekovas.
Lyderystei svarbu motyvacija
M. Ubartas teigia, kad pasiekti lietuviškų inovacijų proveržį kliudo dialogo tarp skirtingų sektorių trūkumas. „Vietoj to, kad išsikėlę bendrus tikslus kartu imtumėmės veiksmų, sprendžiame lokalius kiekvieno sektoriaus uždavinius.
Mums reikia tapti tiek vietinių, tiek atvykusių talentų visose srityse – inovacijų, pardavimų, kapitalo pritraukimo, marketingo, gamybos – šalimi. Mes turime tapti šalimi, į kurią noriai atsikeltų žmonės, verslai, idėjos ir pinigai“, – sako „Infobalt“ vadovas.
Jam pritaria ir A. Paukštys, teigiantis, kad inovacijos yra konkurencingumo ir valstybės gerovės pamatas, todėl ji turėtų ieškoti priemonių, kaip paskatinti aktyvesnį mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimą.
Inovacijos yra konkurencingumo ir valstybės gerovės pamatas.
„Norint tapti lyderiu, pradžioje reikia motyvacijos. Negalima verslo ir mokslo sutuokti dirbtinai, tam turi gimti natūralus poreikis. Todėl valdžios institucijos gali nustatyti prioritetus, kurie paskatintų motyvaciją mokslo ir verslo sričių atstovams dalyvauti bendruose projektuose“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
Administracinį apjungimą vertina gerai
Įgyvendindama inovacijų reformą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija nusprendė skirtingas inovacijų ekosistemoje veikiančias įstaigas sujungti į vieną agentūrą. Naujoji Inovacijų agentūra užtikrins efektyvų verslo aptarnavimą, aiškią pagalbos verslui sistemą ir leis sistemiškiau pamatuoti paskatų poveikį. M. Ubartas sveikina šį sprendimą ir teigia, kad siekiant inovacijų proveržio, svarbu sutarti dėl bendrų tikslų.
Jis taip pat teigia, kad įgyvendinamos reformos turėtų padėti sumažinti egzistuojančią inovacijų vadybos fragmentaciją, daugiau programų turėtų būtų vykdomos bendradarbiaujant skirtingiems sektoriams. Pašnekovas taip pat viliasi, kad pavyks sumažinti biurokratinę naštą ir startuoliai bei inovacijų kūrėjai projektus galės pateikti paprasčiau, net ir be konsultantų pagalbos.
„Iki tokios vizijos mums kartu reikės nueiti ilgą kelią, įveikti įstaigų kultūrinius skirtumus. Tačiau šis administracinis apjungimas yra pamatas tikrai inovacijų ir verslumo skatinimo reformai“, – sako M. Ubartas.
Įmonių grupės „Teltonika IoT Group“ vadovas A. Paukštys papildo, kad tikėtis kitokių rezultatų taikant tokias pačias sprendimo priemones negalima. Todėl vienos, už inovacijų skatinimą atsakingos įstaigos paskyrimą jis vertina teigiamai. „Norint pasiekti daugiau, reikia pokyčių. Rezultatai priklausys nuo naujos agentūros įgaliojimų veikti ir turimų resursų.“
Siekti toliau ir nebijoti klaidų
Kalbėdami apie pokyčius, kurie galėtų paskatinti inovacijų sektoriaus plėtrą mūsų šalyje, ekspertai pažymi, kad įgyvendinama reforma neturėtų apsiriboti tik Inovacijų agentūros steigimu. M. Ubarto teigimu, valstybei reikia daugiau drąsos investuojant viešuosius finansus į inovacijas bei atveriant rinkas inovatyviems sprendimams.
„Mano nuomone, sprendimas yra savarankiškumo didinimas ir rinkos inovatyviems sprendimams atvėrimas. Lietuvoje trūksta verslininkų, startuolių, ambicijos. Tuo tarpu inovacijų kūrėjai ir startuoliai, kuriuos turime, stokoja pirkėjo ir kapitalo. Reikia ne tik investuoti į inovacijas bei mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, bet ir patiems pasiryžti tokius dalykus pirkti.
Taip pat mums trūksta drąsos. Investuodami viešuosius finansus į inovacijas, dažniausiai reikalaujame, kad jos 100 proc. būtų sėkmingos. Taip galima sukurti inovacijas, bet jos bus labiau pritaikomosios, kopijuotos ir ne tokios drąsios, kaip tikrosios inovacijos, kurios gali sukelti proveržį“, – sako „Infobalt“ vadovas.
Didžiausia klaida imantis reformų būtų nesiekti realaus pokyčio ir netaisyti padarytų klaidų.
Tuo tarpu A. Paukštys kalba, kad didžiausia klaida imantis reformų būtų nesiekti realaus pokyčio ir netaisyti padarytų klaidų. Todėl, pasak jo, norint inovacijų sektorių paversti prioritetiniu, nederėtų baimintis klaidų.
„Daug svarbiau ieškoti vis geresnių sprendimų, nes tobulėjimas yra nuolatinis procesas, svarbu mokytis iš klaidų. Jei tikslai pakankamai ambicingi ir juos pasiekus pateksime tarp lyderių, niekas neprisimins pakeliui padarytų klaidų“, – dėsto vienos iš inovatyviausių įmonių šalyje vadovas.