15min primena, kad Užsienio reikalų ministerija liepą paskelbė, kad Vilniuje atsidarys Taivaniečių atstovybė, o įstaiga duris atvėrė lapkritį. Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungos šalis, leidusi atstovybės pavadinime naudoti Taivano vardą.
Kitose Europos Sąjungos šalyse, JAV ir Britanijoje Taivano atstovybės vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais, taip pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį. Pekinas tame įžvelgė Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei. Komunistinė Kinija pareiškė, esą taip pažeidžiamas „vienos Kinijos“ principas, ir ragino Lietuvą keisti pavadinimą.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija padarė klaidą, leidusi Taivaniečių atstovybei pavadinime naudoti Taivano vardą, taip sukeliant aštrią Kinijos reakciją.
„Aš manyčiau, kad ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manimi“, – antradienį interviu Žinių radijui pareiškė prezidentas G.Nausėda.
PLAČIAU SKAITYKITE: G.Nausėda: Taivano atstovybės pavadinimas buvo klaida.
S.Besagirskas ragina „ištaisyti klaidą“
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas 15min tvirtino sutinkantis su prezidento išsakytais žodžiais.
„Manau, šiuo atveju reikėtų atsitraukti ir pakeisti į Taipėjaus. Tai nėra net atsitraukimas, o klaidos ištaisymas. Nereikia dėl to nusižeminti ir galvoti, kad labai atsitraukiame ir kažką darome sau gėdingo pakeisdami. Manau, kad pakeistume ir viskas susitvarkytų“, – kalbėjo jis.
S.Besagirsko nuomone, Taivano atstovybės pavadinimo pakeitimas į Taipėjaus išspręstų visas tarp Lietuvos ir Kinijos susidariusias įtampas. Jis atkreipia dėmesį, jog tokios atstovybės veikia ne vienoje šalyje ir dėl to kinai nemato jokių bėdų.
„Tą padarius, santykiai normalizuotųsi. Žiūrint globaliai, yra tokia situacija, kad Kinijos galia pasaulyje didėja ir kai kurie veiksmai nėra tvarūs. Mūsų sprendimas buvo paprastas, savižudiškas ir nieko realiai nekeičiantis, visiškai neorientuotas į rezultatą“, – kalbėjo jis.
Anot S.Besagirsko, jeigu Lietuva nori laikytis iniciatyvos keisti Kinijos elgesį, ji turėtų prisišlieti prie Europos Sąjungos, JAV ir bandyti formuoti bendrą politiką.
„Pirmas dalykas, galėtume pakeisti pavadinimą, sunormalizuoti santykius ir savęs nesužlugdyti ekonomiškai. O antras dalykas, jeigu norime tą politiką tęsti, vykdyti konsultacijas su Europos Sąjunga ir JAV, ką galime padaryti. Tuo labiau kad dabar Europos Sąjunga vykdo kelis derybų raundus dėl investicijų, prekybos su Kinija. Šiuo atžvilgiu mes irgi galėtume bandyti darbotvarkėje įdėti tam tikras vertybines pozicijas“, – kalbėjo jis.
Pasigenda veiksmų
O kiti verslo asociacijų vadovai politinių pareiškimų vertinti nesiima. Pavyzdžiui, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius 15min teigė, kad verslas politikuoti nenori.
„Bet svarbiausias aspektas, kad reikia daryti ir daryti greitai, nes nuo to kenčia ir atskiros įmonės, ir įmonių grupės, ir Lietuvos prestižas, ir Lietuvos piniginė. Dėl to prarandame lėšas ir kai kuriose srityse galimybes vystytis“, – sakė jis.
R.Varkulevičiaus teigimu, šventinis periodas parodė, jog veiksmų nesiimama, o šiuo metu daugiau vyksta diskusijos šalies viduje, o ne išorėje.
„Ką kartais girdime iš išorės, ką pasakė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, kad Europos Komisija neturi faktų, kad pusę metų ar ilgiau bus nagrinėjama. Akivaizdžiai tie faktai yra, t. y. situacija, į kurią yra patekęs Lietuvos verslas. Taigi atitinkamai turi būti imamasi veiksmų.
Ko nori verslas? Verslas nori ryžtingų ir greitų veiksmų. Į kurią pusę jie kryps, ar bus efektyviau ir stipriau ieškomos naujos rinkos, ar dalinis grįžimas... Vertybės lieka vertybėmis, jos svarbios demokratinėje visuomenėje, tačiau ekonomika taip pat turi egzistuoti, kaštų ir naudos principai, ir politinių sprendimų pragmatiškumas yra lemiantis veiksnys“, – komentavo jis.
Ragina orientuotis į ES
Į plačias diskusijas politiniais klausimais nesivėlė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Pasak jo, prieš priimant sprendimą atidaryti būtent tokio pavadinimo atstovybę reikėjo labiau pasiskaičiuoti galimus nuostolius.
„Sunku spręsti, ar to pakaktų (Taivano atstovybės pavadinimo pakeitimo – aut. past.), tai turėtų žiūrėti diplomatai, ar tai būtų įmanoma. Dabar kalbėti būtų labai sunku, nes gali būti, kad pakeisime pavadinimą ir niekas nepasikeis, gali ir taip būti. Iš verslo pusės sunku vertinti, bet pradžioje tai buvo reikalinga žiūrint į praeitį“, – kalbėjo jis.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis politinių vertinimų taip pat nenorėjo komentuoti. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vyksta ekonominis karas tarp Kinijos ir Lietuvos, todėl politikai turi spręsti, ką daryti toliau.
„Man atrodo, kad dabar jau yra klausimas, kiek sugebėsime Europos Sąjungoje įtikinti savo partnerius, kad turi būti vieninga pozicija į tas priemones, kurias taiko Kinija prieš Lietuvą. Iš verslo pagrindinis lūkestis, kad Lietuvos diplomatija ir visi, kurie yra atsakingi už užsienio politiką, susitelktų ir pasistengtų mobilizuoti paramą Europos Sąjungos lygmeniu, kad turėtume palaikymą, užnugarį šiame ekonominiame kare su Kinija“, – įsitikinęs jis.
R.Vilpišauskas: susvyruos Lietuvos patikimumas partnerių akyse
Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad dalis prezidento kritikos Užsienio reikalų ministerijai yra pagrįsta, bet klausimų kelia ir paties šalies vadovo pozicija, o išsiskyrusios nuomonės pasės užsienio partnerių abejonių Lietuvos patikimumu.
„Dėl prezidento kritikos URM atžvilgiu – ji pagrįsta ta prasme, kad iš tiesų trūko Lietuvos pareigūnų parengiamojo darbo, ruošiantis galimam Kinijos atsakui į sprendimą dėl Taivano atstovybės pavadinimo, jo pasekmių suvaldymui, telkiant partnerių ES palaikymą ir palaikymą Lietuvos viduje“, – teigė ekspertas.
„Tačiau kartu ir vėl kyla klausimas dėl paties prezidento pozicijos – kodėl jis apie tai nekalbėjo, kai prieš pusmetį paaiškėjo Lietuvos Vyriausybės siūlymas dėl atstovybės pavadinimo?“ – svarstė R.Vilpišauskas.
„Dabar vėl dėl išsiskyrusių Užsienio reikalų ministerijos ir Respublikos Prezidento pozicijų Lietuvos patikimumu partnerių akyse kils abejonių. O gerą sprendimą rasti bus sudėtinga“, – teigė jis.
PLAČIAU SKAITYKITE: Politologas: po G.Nausėdos žodžių susvyruos Lietuvos patikimumas partnerių akyse.
