Aštuonioliktosios Vyriausybės planas atrodė pozityvus – skirti porą metų diskusijoms su įvairių sektorių atstovais apie mokesčių lengvatų reformas, įvertinti, kaip vienų pakeitimas ar panaikinimas paveiks kitas, ir visą paketą pradėti įgyvendinti nuo 2023 m.
Tiek verslui, tiek gyventojams turėjo būti skirta nuo pusmečio iki metų pasiruošti būsimiems pokyčiams. Iš keturių dešimčių valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir verslų atstovų sudaryta Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė septynis kartus nuotoliniu būdu susitiko aptarti mokestinės pertvarkos krypčių, virtualūs posėdžiai užtrukdavo ir valandas.
Tačiau iki tol pagal numatytą tvarkaraštį vykę posėdžiai strigo svarbiausioje vietoje spalio mėnesį, kai turėjo būti įvykdytas svarbiausias susitikimas. Per jį turėjo būti pristatyti rezultatai – iš gautų 200 siūlymų atrinkti tie, kuriuos būtų galima teikti svarstyti Vyriausybei.
Laikantis numatyto plano, Vyriausybė savo sprendimą turėjo priimti iki šių metų pirmojo ketvirčio pabaigos, o galutinai pakeitimai turėjo būti atmesti ar priimti per šių metų antrąjį ketvirtį.
Problema – nei Vyriausybė, nei mokesčių darbo grupėje dalyvavę ekspertai šiandien neturi, į ką tiksliai reaguoti.
„Priimta, kad yra šešių mėnesių laikotarpis, per kurį galėtume reaguoti [į pokyčius], bet šiuo, duotuoju klausimu, yra kitas aspektas – esame situacijoje, kad problema ne ta, kad nespėtume į kažką reguoti – tiesiog reaguoti nėra į ką“, – paklaustas, ar verslas spėtų pasiruošti mokestiniams pakeitimams per pusmetį, 15min sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Saulė Dagilytė, teisės firmos „Sorainen“ partnerė priminė, kad pagal planą mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2023 metų pradžios. Tačiau pagal įstatymus ir Konstitucinio teismo praktiką įstatymai turi būti priimti ne mažiau kaip pusmetis iki jų įsigaliojimo.
„Kitaip sakant, turime mažiau negu penkis mėnesius pristatyti projektus, kurių bus visas paketas. Žada reformą, taigi nežinau, ką pamatysime.Turės vykti pristatymas, diskusija su visuomene, institucijomis, verslu ir panašiai, priėmimas ir tada pusmetis – pasiruošimui įgyvendinti. Mane labiau neramina tai, kad gali būti, jog kitoje konferencijoje šnekėsime apie baisesnius mokesčių pakeitimus, kurie įvyko arba neįvyko, negu tai, ką dabar diskutuojame“, – nekilnojamojo turto konferencijoje „Core“ kalbėjo ji.
Esame situacijoje, kad problema ne ta, kad nespėtume į kažką reguoti – tiesiog reaguoti nėra į ką.
Finansų ministerija teigia, kad šiuo metu vis dar finalizuoja ir vertina Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje aptartas mokesčių sistemos galimų pakeitimų alternatyvas bei jų fiskalinį poveikį. Apibendrinamojo posėdžio data dar nežinoma.
Keturių mėnesių vėlavimą ministerijos atstovai aiškina tuo, kad mokesčių pertvarka šiandieninėje aplinkoje nėra jų prioritetas.
„Turint omenyje tarptautinio energijos kainų šuolio sąlygotą infliaciją ir kainų augimą, nemanome, kad laikas yra tinkamas kalbėti apie mokesčių modelio pokyčius, kurie bet kuriuo atveju galėtų įsigalioti anksčiausiai nuo kitų metų“, – rašoma ministerijos 15min atsiųstame atsakyme.
Yra rizika, kad šios mokestinės pertvarkos įgyvendinimas nusitęs ir dar ilgiau, kadangi pristačius ir konkretizavus Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės metus, dar bus laukiama papildomų gyventojų, verslo ir įvairių organizacijų atstovų pastabų.
„Tuomet dar kartą peržiūrėsime projektus ir Vyriausybei pateiksime mokesčių pakeitimus, kokie galėtų atsirasti. Seimą galiausiai pasieks tie pasiūlymai, kurie sulauks plataus visuomenės ir politinių partijų palaikymo“, – komentavo Finansų ministerijos atstovai.
M.Dubnikovas: susitikimų rezultatas – nulinis
Verslas laukia – pakeitimai paliestų įvairias sritis nuo bendro pelno reinvestavimo ir NT mokesčių iki kaupimo pensijai lengvatų.
Nors posėdžiai ir nubrėžė kiek aiškesnį paveikslą ir pristatė alternatyvas – kai kuriais atvejai net ne po vieną – aktyviai dalyvavęs posėdžiuose M.Dubnikovas pasigedo konkretumo ir diskusijų. Galutinį rezultatą vyras įvertino griežtai.
„Aš manau, kad baigėme su tokiu rezultatu, kad rezultatas yra nulis. Jokių sprendimų nebuvo priimta. Visų pirma, keistai vyko pats darbo grupės organizavimas – diskusija, kaip tokia, nevyko, vyko pasisakymai. Jokių papildomų posėdžių nebuvo“, – kalbėjo ekonomistas ir pridūrė, kad nustebtų, jeigu Finansų ministerija pristatytų „rezultatus“, kadangi jų nebuvo pasiekta.
Turime mažiau negu penkis mėnesius pristatyti projektus, kurių bus visas paketas. Žada reformą ir nežinau, ką pamatysime.
„Manyčiau, kad tai buvo savotiškai iššvaistyti bene metai laiko“, – kalbėjo jis.
S.Dagilytę neramina, kad šiandien visuomenė dar vis nesulaukusi NT mokesčio projekto, kuris tampa bendros mokesčių sistemos keitimo paketo dalimi.
„Jaučiu didelį nerimą, ką pamatysime. Bijau, kad nekilnojamojo turto mokestis nebus blogiausia, kas ten bus. Turime suprasti, kad darbo grupė prie Finansų ministerijos diskutavo daugiau nei metus, viskas buvo vieša. Vyko daug diskusijų, kurios lengvatos, ne tik nekilnojamojo turto mokesčių srityje, yra geros, blogos ir kaip viską supaprastins ir panašiai. Dabar jau daugiau nei pusmetį yra tyla“, – kalbėjo ji.
Aš manau, kad baigėme su tokiu rezultatu, kad rezultatas yra nulis. Jokių sprendimų nebuvo priimta.
„Aš tos tylos bijau, nes gali būti, kad gausime didelį pakeitimų paketą ir tokių skirtingų, kad apie kai kuriuos dalykus negalėsime turėti diskusijos“, – pridūrė S.Dagilytė.
O bendrovės „Citus“ akcininkas Mindaugas Vanagas mano, kad nors pati idėja peržiūrėti mokesčius yra sveikintina, rezultatų pristatymas vėluoja.
„Ta idėja, turbūt, nesivysto teisingai, nes viešinimas jau vėluoja, kas ten numatyta, kokios kryptys irgi neaišku. Pamatysime turbūt labai vėlai, kokį triušį ištrauks iš skrybėlės. Ir kaip dažniausiai būna, neišbaigtai“, - sakė jis.
Stebisi lengvatų lietumi
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė esanti skeptiška, ar pavyks šiemet Seimui priimti nekilnojamojo turto mokestį.
„Nepaisant to, kad ši Vyriausybė deklaravo kovą su įvairiomis lengvatomis ir bandymą padaryti mokesčių sistemą lakoniškesne, paprastesne ir aiškesne, infliacinė aplinka ir kažkiek populizmu persmelktas noras kovoti su kainomis tam trukdo. Kaip matome, jau turėsime nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centriniam šildymui, turime daug pasiūlymų ir kitiems šildymo ištekliams, PVM papildomas lengvatas. Todėl tokia pirminė ambicija kovoti su lengvatų skaičiumi jau prarado savo veidą ir, panašu, tam užbėgti už akių nepavyks“, – nekilnojamojo turto konferencijoje „Core“ kalbėjo ji.
Jai antrino M.Vanagas, kuris mano, kad mokesčiai turi būti kuo vienodesni, su kuo mažiau išlygų.
„Tada teisingiau, nes lengvatos dažniausiai nesukuria to, ko nori. Užuot skatintų ką nors, dėl jų atsiranda papildoma administravimo našta, mažiau aiškumo, be to, dažnai jos nesuveikia, atsiranda daug piktnaudžiavimo. Esu už kuo paprastesnę sistemą. Taigi geriau vietoje tų lengvatų bendrus tarifus mažintų“, – kalbėjo M.Vanagas.
I.Genytės-Pikčienės nuomone, reaguojant į tai, kad lengvatų pasiūlymai girdimi tiek Seime, tiek Vyriausybėje, bus sunkiau sutelkti visuomenę ir pristatyti NT mokesčio pasiūlymą, kuris paliestų didelį ratą gyventojų. Taip pat sunku bus įtikinti politikus palaikyti šiuos pokyčius.
„Dabar matome, kad kitais metais jau bus savivaldybių rinkimai ir dabar kaip tik visi yra labai sunerimę dėl infliacijos, kainų kilimo, dėl lietuvių važiavimo į Lenkiją apsipirkti, tad visi rūpinasi, kaip čia kovoti su tomis kainomis. Tikrai nebus lengva įtikinti dar labiau apsunkinti gyventojus aukštesniu apmokestinimu“, – įsitikinusi ekonomistė.
Pirminė ambicija kovoti su lengvatų skaičiumi jau prarado savo veidą ir, panašu, tam užbėgti už akių nepavyks
Jai antrino Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius, kuris dalyvavo vienoje iš darbo grupės konsultacijų dėl mokesčių lengvatų.
„Viešumoje girdėjome, kad darbo grupė savo darbą atliko, bet kad jos rezultatus politikai ims įgyvendinti, tikrai to nebus. Panašu, kad šiemet apie jokius mokesčius net kalbos nebuvo, nuo kitų metų irgi rezervuotai žiūrime. Tą platų mokestinės sistemos peržiūrėjimą išnagrinėjus, išnarpliojus, atėjus prie pasiūlymų, panašu, kad nebūtinai didžioji dalis tų pasiūlymų atsiguls ant politikų stalo“, – 15min teigė jis.
M.Statulevičius spėja, kad NT mokestis nuo 2023-ųjų metų greičiausiai nebus įvestas, labiau tikėtina data – 2024-ieji, bet tam gali sukliudyti artėjantys savivaldos rinkimai.
„Banguojam banguojam ciklais, niekada nėra gero laiko“, – stebėjosi jis.
Nepaisant anksčiau išsakytos kritikos Mokesčių darbo grupės formatui, M.Dubnikovas Finansų ministerijos sprendimą daugiau koncentruotis į esamas energetikos ir infliacijos problemas vertino palankiau. Pašnekovo teigimu, šiandien Lietuvos ekonomika funkcionuoja gerai, šių metų mokesčiai greičiausiai bus surenkami geriau, nei šiuo metu planuojama.
„Žodis „reforma“ yra labai sureikšminamas, nes kiekviena atėjusi valdžia siekia reformuoti, pakeisti transformuoti mokestinę sistemą. Ta sistema, kurią mes turime, funkcionuoja. Be to, iš tiesų galbūt būtų laikas tiesiog sustoti, apsiraminti ir kažkokių reikšmingų pokyčių nedaryti“, – argumentavo M.Dubnikovas.
Jo teigimu, energetikos, infliacijos iššūkiai iš tiesų yra tie klausimai, apie kuriuos šiandien reikėtų diskutuoti. Tame taip pat yra rizikų, kurios savotiškai susišaukia ir su Mokestinių lengvatų darbo grupės veikla – jos pirminė paskirtis yra „apravėti“ nereikalingas lengvatas.
„Šiandien siūloma įvesti dar papildomų lengvatų tiek šildymui, tiek maistui. Ko gero, to nereikėtų liesti, nes viskas funkcionuoja. Naujos lengvatos gali išsiversti į tai, kad, siekiant užkamšyti biudžeto skyles, bus didinami mokesčiai už pajamas. Šiandien biudžetas neturi skylių“, – kalbėjo pašnekovas.
Darbo grupėje išsakyti pasiūlymai – patys įvairiausi
Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupė pirmųjų diskusijų susirinko 2021 m. balandžio mėnesį ir nuotoliniu būdu aptarė įvairius Finansų ministerijos gautus siūlymus. Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra užsiminusi, kad iš įvairių organizacijų ministerija sulaukė virš 200 pasiūlymų.
Pirmasis susitikimas apėmė pelno reinvestavimo pasiūlymus. Šioje srityje sulaukta pasiūlymų praplėsti investicijoms tinkamo turto grupių sąrašą, sušvelninti kai kuriuos kitus reikalavimus. Pristatytas pasiūlymas pelną apmokestinti ne jo uždirbimo, o vėlesnio skirstymo momentu.
Vėliau darbo grupės susitikimuose buvo aptariama ir gerokai aktualesnė tema paprastiems gyventojams – įgalaikio taupymo įrankių lengvatos. Šiuo metu taupantiems naudojantis investiciniu draudimu ar kaupiant III pensijų pakopoje gali būti grąžinamas Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Ministerijos pasiūlytos alternatyvos tokią galimybę atimtų, tačiau būtų įvesta vadinamoji Investicinė sąskaita – naudojantis ja, asmuo galėtų investuoti į skirtingus įrankius, tačiau uždarbio apmokestinimas atsirastų tik galutiniame etape, pinigus iš sąskaitos išėmus.
Kita mokesčių lengvatų peržiūrų grupės kryptis yra žaliasis kursas – tvarios ekonomikos skatinimas. Į šią lengvatų grupę įeina lengvatos gyventojų ir verslo naudojamam iškastiniam kurui, dalis PVM lengvatų šildymui (9 proc.), taip pat nemažai specifinių lengvatų taikomų kurui, naudojamam įvairioje žemės ūkio veikloje.
Siekiant sumažinti pajamų nelygybę Lietuvoje siūloma įvesti daugiau socialinių garantijų individualiai dirbantiesiems bei nustatyti mokesčių ribas iš artimųjų gautoms dovanoms. Iš seserų ir brolių gautoms dovanoms būtų taikoma 100 tūkst. eurų vertės riba, kitų giminaičių dovanoms ji galėtų siekti 200–500 tūkst. eurų. Taip pat siūlomas „solidarumo mokestis“ per metus gaunantiems daugiau nei 150 vidutinių darbo užmokesčių vertės pajamas.
Taip pat mokesčių darbo grupėje buvo svarstyta ir apie įvairaus turto, tarp jo ir NT, apmokestinimą. Šiandien nekomerciniam gyventojo nekilnojamajam turtui taikoma 150 tūkst. eurų vertės lengvata – iki šios ribos toks turtas neapmokestinamas. Ministerija pasiūlė svarstyti taikyti lengvatas pagrindiniam gyvenamajam būstui, tačiau apmokestinti likusį nekomercinį turtą, tokį, kaip sodai, garažai. Rugsėjo mėnesio posėdyje buvo pasiūlytos trys alternatyvos.
Iš viso lengvatos Lietuvos biudžetui per metus kainuoja apie 2,2 mlrd. eurų. Darbo grupės svarstomų lengvatų vertė yra maždaug trečdalis šios sumos – 790 mln. eurų.