Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas A.Romanovskis pabrėžia, kad paramą susiejus su nuomos kaštais, šiuos pinigus gavusios įmonės galėtų padengti ir kitus kaštus.
„Mes sakome, kad nuomos sąnaudas galima laikyti kaip atskaitos tašką, nuo kurio gali skaičiuoti kaštus. Dauguma verslų, kurie yra dabar sustabdyti – prekyba, restoranai – akivaizdu, kad jie visi patiria nuomos kaštus“, – BNS sakė A.Romanovskis.
„Susiejimas su GPM reiškia tai, kad įmonės apyvarta nukrito ir ji gauna paramą, nors gal neturėjo pastovių didelių kaštų. Čia patenka tokie sektoriai, kaip viešbučiai ar turizmas, kuriems nuomos tema galbūt nėra tokia aktuali“, – teigė jis.
Pasak A.Romanovskio, susiejimas su GPM verčia kelti klausimą, kokias subsidijas gaus kiekviena įmonė. Anot jo, jei tai bus mažesnės sumos, tai nepadės veiklą sustabdžiusioms įmonėms, kurios kas mėnesį patiria tūkstantines nuomos sąnaudas.
Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis pritaria, kad įmonių sąnaudos niekaip nesusijusios su jų sumokėtu GPM, todėl ir subsidijos turėtų priklausyti nuo patirtų išlaidų.
„Dabar ar restoranas buvo, pavyzdžiui, Vilniaus gatvėje, Pilies gatvėje, ar kur nors Žirmūnuose, ar Naujoje Vilnioje, tai yra skirtingos nuomos sąnaudos. Be to, senamiestyje net jei nedirba restoranas, šildymo negali išjungti, o kažkur kitame pastate šildymą išjungi ir nėra tų sąnaudų ir tai niekaip nesusiję su sumokėtu GPM“, – BNS teigė G.Balnis.
Daugiau nei pusšimtį maitinimo įstaigų visoje Lietuvoje valdančios bendrovės vadovas sako, kad vien įmonės nuomos sąnaudos siekia 300 tūkst. eurų per mėnesį.
A.Romanovskio teigimu, šiuo metu dideles nuomos sąnaudas patiriančios įmonės dabar turi pasikliauti patalpų savininkų geranoriškumu.
„Pavyzdžiui, baras dabar turi pasikliauti turto šeimininko geranoriškumu. Ar jis jį visiškai atleis (nuo nuomos mokėjimo – BNS), ar 50 proc., ar neatleis iš viso“, – teigė LVK prezidentas.
Savo ruožtu G.Balnis atkreipė dėmesį, kad didelė dalis maitinimo įmonių greitu metu apskritai nebegalės pasinaudoti valstybės pagalba.
Pagal dabartinį Europos Komisijos (EK) komunikatą, įmonei, nukentėjusiai nuo koronaviruso krizės, gali būti suteikta iki 800 tūkst. eurų paramos.
„Jeigu bus vadovaujamasi senu komunikatu, kur yra 800 tūkst. eurų įmonių parama, tai iki 50 proc. restoranų sektoriaus paramos arba visai negaus, arba gaus dalinai“, – tvirtino jis.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau sakė, kad nuomos mokesčio kompensacijos gali būti mokamos ir šiemet, tačiau įmonėms leidžiant pasirinkti, ką jos nori apmokėti – ar nuomą, ar darbuotojų išlaidas, ar komunalinius mokesčius. Tokiai papildomai priemonei galėtų būti skirta apie 30 mln. eurų.
„Planuojame subsidijas, kurias verslai galės panaudoti tam, kam nori. Galės ir panaudoti tam, kad sumokėtų nuomą, komunalinius mokesčius, kitoms išlaidoms. Manome, kad tokia priemonė yra lankstesnė“, – interviu BNS sakė ministrė.
Pasak jos, dėl to dar vyksta konsultacijos su socialiniais partneriais.
Pernai įmonės pateikė 45,9 mln. eurų vertės paraiškų kompensuoti NT nuomos mokesčio už pirmąjį karantiną. Nukentėjusioms įmonėms buvo kompensuojama iki 50 proc. nuomos nuo kovo vidurio iki rugsėjo, jeigu nuomotojas suteikia bent 30 proc. nuolaidą.
Antrą paramos paketą labiausiai nukentėjusioms įmonėms, kurių apyvarta krito per 50 proc., žadama pradėti teikti vasarį, tam valstybės pagalbos schemą dar reikia suderinti su Europos Komisija.
