Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pirmadienį po Vyriausybės posėdžio, kurio metu buvo pristatytas pagalbos paketas verslui, sveikino šį žingsnį ir tvirtino, kad šiuo metu valstybė žymiai geriau pasirengusi atlaikyti krizę negu prieš dešimtmetį.
„Džiugina, kad priimtas sprendimas pasiskolinti iki 5 mlrd. eurų ir tai daryti greitai, kol paskolos ganėtinai pigios. Kitas svarbus dalykas, kad valdžios institucijos supranta, kaip svarbu išsaugoti darbo vietas. Labai svarbu, kad Vyriausybė suprato šitų priemonių būtinumą, jos priimtos ir tikiuosi, kad bendromis pastangomis pavyks maksimaliai išsaugoti darbo vietas“, – sakė V.Sutkus.
Pasak jo, šios priemonės trumpuoju periodu leis įmonėms forminti prastovas ne dėl įmonių kaltės, o dalį darbuotojų atlyginimo prastovų metu finansuos Vyriausybė iš numatyto fondo.
Verslo organizacijų atstovai sutinka su Vyriausybe, kad visos šios priemonės skirtos išsaugoti darbo vietas, tad jomis galės naudoti įmonės, kurios tai ir stengsis daryti bei nepiktnaudžiaus.
„Pasitarime finansų ministras aiškiai pasakė, kad pagalba bus teikiama tiems, kurie nevarys žmonių neapmokamų atostogų. Palaikau ministrą ir vyriausybę, darykime viską, kad maksimaliai galėtume išsaugoti darbo vietas. Tai bendra užduotis verslui, valstybei. Valstybė žengė žingsnį į priekį, ištiesė pagalbos ranką, tad verslas turi irgi būti socialiai atsakingas ir neatleidinėti darbuotojų, nevaryti jų neapmokamų atostogų, o Vyriausybė tai padės padaryti kompensuodama dalį atlyginimo“, – ragino verslą V.Sutkus.
Siūlo galvoti, kas bus po trijų mėnesių
Tiesa, verslo organizacijų atstovus neramina, kad visos šios priemonės trumpalaikės ir gelbės įmones tik kurį laiką. Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danukas Arlauskas pabrėžė, kad šis priemonių paketas žadamas trims mėnesiams.
„O kas bus toliau? Vertiname, kad tai tik pradžia, gal ateityje į žymiai rimtesnes priemones, kitokius mechanizmus teks įvesti. Mus gelbėja, kad dabar labai pigūs pinigai, su minusinėmis palūkanomis. 5 mlrd. eurų paskola tai 10 proc. mūsų BVP. Kai baigsis po trijų mėnesių priemonių paketas, ką toliau darysime, reikia visiems susivienyti ir ieškoti sprendimų“, – sakė D.Arlauskas.
Pasak jo, paketas gali ir nepadėti, nes niekas negali prognozuoti, kas nutiks, – stoja ištisi sektoriai, kaip turizmas, generuojantis 5 proc. BVP, neaišku, kaip bus su krovininio transporto judėjimu per Lenkiją.
„Jei negalima per Lenkijos teritoriją važiuoti su tuščiais vilkikais, situacija dramatiška. Eksportas sudaro 60 proc. mūsų BVP, šitos priemonės riboja eksporto galimybes“, – nuogąstavo D.Arlauskas.
V.Sutkus taip pat ragino Vyriausybei su Lietuvos banku, Finansų ministerijos specialistais parengti ilgalaikį planą ir analizuoti įvairius variantus. Kas atsitiks su ekonomika ir tam tikrais sektoriais, tokiais kaip turizmas, restoranai kavinės, pramogos, jei krizė baigtųsi greitai, ne taip greitai ar išsitęstų net iki rudens.
V.Sutkus taip pat pasidžiaugė, kad pagal interneto greitį Lietuva yra viena geriausių šalių pasaulyje, o tas ypač aktualu dabar, kai pradedama dirbti per nuotolį ir pertvarkyti gyvenimą, darbo stilių, gyvenimo būdą reikės ne tik fiziniams asmenims, bet ir įmonėms.
Ar bankai skolins smulkiam verslui
Vyriausybės pristatytą pagalbos verslui paketą sveikina ir ekonomistai. „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas 15min gyrė Vyriausybę, kuri pakankamai greitai sureagavo ir pristatė ganėtinai platų paketą.
„Pažiūrėjau, ko imasi kitos šalys, ir matau, kad dauguma priemonių teisingų ir didesnės šalys imasi tokių pačių priemonių“, – pabrėžė A.Izgorodinas.
Ekonomistas teigiamai įvertino Vyriausybės planus prisidėti prie darbuotojų prastovų finansavimo, taip pat VMI, „Sodros“ įmokų ir baudų, komunalinių mokesčių atidėjimus.
„Mokesčių atidėjimas yra esminis punktas, nes pirmiausia įmones koronaviruso įtaka paveiks per apyvartinį kapitalą – neteks užsakymų, bet reikės mokėti atlyginimus, mokesčius“, – komentavo A.Izgorodinas.
Kita vertus, ekonomistas abejojo, ar suveiks priemonė, skirta padidinti bankų paskolų apimtis verslui. Lietuvos bankas žada atlaisvinti įsipareigojimus komerciniams bankams, kad susidarytų papildomi 2,5 mlrd. eurų lėšų, kurias bankai galėtų paskolinti verslui. A.Izogorodino nuomone, Lietuvoje bankai puikiausiai vykdo kapitalo reikalavimus ir turi labai daug pinigų. Problema ne kapitalo trūkumas bankuose, o nenoras prisiimti riziką.
Beje, tokią situaciją jau stebėjome per 2009 metų krizę, kai bankai užsuko finansavimo kranelį smulkiam ir vidutiniam verslui.
Problema ne ta, kad bankai neturi pinigų – jie jų turi net per daug. Problema, kad dėl sumažinto apetito nenori skolinti smulkiam ir vidutiniam verslui ir nenorės, – įspėja A.Izgorodinas.
„Bankai dėl pasaulinės situacijos susimažino rizikos apetitą ir dirba su didelėmis kompanijomis, kurios lengviau atlaikys krizę. Tačiau jie mažiau norės skolinti mažam ir vidutiniam verslui. Nuo 2019 antro ketvirčio krenta banko paskolų portfelis verslui – sausį jis taip pat nukrito 0,8 proc. palyginus su pernai ir pagal bankų paskolų verslui dinamiką buvome priešpaskutiniai euro zonoje.
Problema ne ta, kad bankai neturi pinigų – jie jų turi net per daug. Problema, kad dėl sumažinto apetito nenori skolinti smulkiam ir vidutiniam verslui ir nenorės“, – įspėja A.Izgorodinas.
Tad ekonomistas Vyriausybės pristatytame priemonių plane pasigenda alternatyvaus finansavimo skatinimo dalies.
Ragina prisidėti ir bankus
Ekonomistas Vaidas Navickas taip pat ragina ir bankus prisidėti prie pasekmių dėl koronaviruso švelninimo Lietuvos verslui. Tačiau užuot skatinus bankų finansavimą smulkiam verslui, jis ragino eiti kitu keliu ir atidėti paskolų mokėjimą.
Ekonomistas 15min minėjo Italijos ir Jungtinės Karalystės bankų pavyzdį, kai bankai atidėjo būsto ir kitokių paskolų mokėjimą.
„Vyriausybės pasiūlytos priemonės neblogos, bet ne visai išanalizuota, kaip padės užtikrinti smulkaus verslo likvidumą, nes jam sudėtingiausia, jų resursai mažiausi ir jų galimybė pasiekti finansavimą menkiausia. Norėčiau, kad ir privatus sektorius prisidėtų, kaip daroma Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje“, – paskolų mokėjimo atostogas suteikti gyventojams ir smulkiam verslui bankus ragino V.Navickas.
V.Navickas pabrėžė, kad reikia galvoti, kaip išsaugoti smulkius verslus, jei karantinas užsitęstų daugiau nei porą savaičių, ir pridūrė, kad kol kas mes nesusiduriame su finansine krize kaip 2008 metais, kai sumažėjo paklausa ekonomikoje.
Norėčiau, kad ir privatus sektorius prisidėtų, kaip daroma Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje, – sakė V.Navickas.
„Biudžetas imasi fiskalinio skatinimo. Ekonominės krizės metu tai veikia, nes padidinus restoranų paklausą atsigauna restoranas vien dėl to, kad naudojamos skatinimo priemonės. Kai verslas uždarytas, nei monetarinė, nei fiskalinė politika jo neatidarys ir vien priemonių, taikytinų ekonominės krizės metu, neužteks. Reikia plačiau galvoti apie smulkų verslą“, – pabrėžė ekonomistas.
Apie ką dar reikia pagalvoti
Kalbėdami apie pagalbos verslui priemones, apie kurias reikia pagalvoti įvedus šalyje karantiną, ekonomistai atkreipė dėmesį į dar kelis dalykus.
Pasak A.Izogoridino, reikėtų laikinai švelninti europinių projektų kontrolę. Pavyzdžiui, neseniai ES lėšų įmonės vystymui ar eksporto skatinimui gavusi įmonė konkrečiais skaičiais įsipareigoja pasamdyti tam tikrą skaičių darbuotojų ar padidinti eksporto apimtis.
„Kyla rizika, kad dabar įmonė, numačiusi eksportą padidinti 10 proc., jį ne padidins, o sumažins. O dėl to, kad neįvykdė reikalavimo, gresia tam tikros baudos. Trūksta, kad būtų atsižvelgta į force majeure ir agentūros, kurios dirba su europinių pinigais, lanksčiai į tai pažiūrėtų“, – mano A.Izgorodinas.
O Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus 15min tvirtino, kad karantino metu reikėtų pagalvoti, kaip atidėti ar anuliuoti nuomos mokestį viešo maitinimo įstaigoms, kurios nuomojasi patalpas iš privačių savininkų.
„Tai būtų didelis palengvinimas, jei nuomos mokestis nukeltas ar iš viso anuliuotas, nes dėl objektyvių priežasčių maitinimo įstaiga negali vykdyti veiklos. O kad savininkai nenukentėtų, reikėtų palengvinti patalpų savininkų padėtį ir numatyti, kaip atidėti paskolos grąžinimus komerciniams bankams už įsigytą turtą, kol galioja tokia situacija“, – mano ekonomistas.
