Per ministrų kabineto surengtą ypatingą „Verslo pavasario“ pasitarimą svarstyti skirtingų ministerijų parengti verslo aplinką gerinantys ir verslo veiklos sąlygas lengvinantys pasiūlymai. Ministrai, atsižvelgdami į teikiamą pasiūlymą, dėl teisės aktų pakeitimų apsisprendė per 2 arba 4 savaites. Tikėtina, kad po tiek laiko verslas pajus realią naudą, bet kad jo veikla suaktyvės - ekspertai abejoja.
Pasiūlymai bus įteisinti
„Principas, kad darbo grupėse dalyvauja reguliuojančių institucijų ir verslo atstovai, be galo naudingas tuo, kad iš karto galime pateikti Vyriausybei pasiūlymus, kurie priimtini visoms šalims - tiek verslą reguliuojančioms, tiek jį darančioms. Dabar svarbu, kad kuo greičiau atsirastų pasiūlymus įteisinantys teisės aktai“, – sako Saulėtekio komisijos pirmininkas, ūkio ministras Dainius Kreivys.
Kaip pranešė Ūkio ministerija, pagal pateiktus pasiūlymus jau parengti ir pasirašyti finansų ministro įsakymai, supaprastinantys mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo arba išdėstymo bei mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos perėmimo sąlygas ir procedūras.
Vyriausybė pritarė, kad verslui nereikėtų institucijoms pateikinėti notariškai patvirtintų duomenų ar dokumentų, kurie jau saugomi valstybės ar žinybiniuose registruose. Bus atsisakyta hipotekos teisėjo funkcijų registruojant sutartinę hipoteką, nes dabar šį veiksmą atlieka ir hipotekos teisėjai, ir notarai.
Pritarta ir siūlymui nustatyti, kada nereikia rengti detaliųjų planų. Tai padės pagreitinti sudėtingą ir ilgai trunkantį teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo procesą, pramoninių parkų infrastruktūros įrengimą bei sudarys palankesnes sąlygas greičiau pritraukti tiesioginių užsienio investicijų.
Vyriausybėje sutarta, kad teritorijose, kurioms yra patvirtintas savivaldybės teritorijos bendrasis planas ir nenumatyta statyti svarbių infrastruktūros objektų, detaliuosius planus tvirtintų ne savivaldybės taryba, o savivaldybės administracijos direktorius.
Taip pat bus atsisakyta reikalavimo rengti detaliuosius planus, kai sklypai jungiami, dalijami, kai numatoma statyti naujus, rekonstruoti ar modernizuoti esamus statinius jau užstatytoje teritorijoje, kai žemės ūkio paskirties žemėje numatoma nustatyta tvarka įveisti mišką ir kitais atvejais.
Bus atsisakyta prievolės perkančiosioms organizacijoms „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ spausdinti skelbimus apie viešuosius pirkimus, juos bus galima skelbti tik Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Tai leis sutaupyti apie 1 mln. litų, sutrumpės pirkimų paskelbimo laikas.
Gaila, jog reikia laukti prastos ekonominės situacijos, kad būtų priimti geresni verslo sprendimai. Teigia pašnekovas.
Pritarta, kad perkančiosioms organizacijoms nereikėtų gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo siekiant pakeisti viešųjų pirkimų sutartis, o tarptautinių pirkimų atveju atmesti visus pasiūlymus. Tai leis paspartinti viešųjų pirkimų procedūras ir palengvinti administracinę naštą. Pritarta, kad nuo 2010 metų sausio 1 dienos supaprastinti pirkimai iš jų būtų vykdomi taikant bendrą rezervuotųjų pirkimų tvarką.
Tikra, bet abejotina pagalba
Kauno regiono ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Artūras Mackevičius LŽ pasidžiaugė, kad pagaliau valdžiai rūpi verslo nuomonė ir pasiūlymai. „Numatytos priemonės yra naudingos verslui. Į daug verslo pastabų, kurios pradžioje buvo ignoruojamos, jau yra reaguojama, ir mes kiekvieną dieną išgirstame kokį nors teigiamą valdžios sprendimą. Labai pritariame, kad atgaivintos Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijos. Aišku, pirmajai komisijai dirbti sunkiau, nes atsiranda draugų ir pažįstamų. Saulėtekio komisijai reikia tik didelio ryžto keisti įstatymo įgyvendinamuosius aktus“, – dėsto A.Mackevičius. Pašnekovas džiaugiasi, jog dabar „ministerijos turės staigiai priimti įstatymo įgyvendinamuosius aktus, nutarimus ar įsakymus, kad kliūtys būtų sumažintos nedelsiant“.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Verslo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Jarmala LŽ dėstė, kad kai kurios verslo skatinimo priemonės, pvz., pelno mokesčio atidėjimas besisteigiančioms įmonėms – išradinėjamos, kai jau yra išrastos. „Pirmaisiais šalies nepriklausomybės metais veikė Mažų įmonių įstatymas. Pagal jį buvo taikomos pelno mokesčio nuolaidos. Tada nebuvo jokios baimės, kad ateityje reikės grąžinti nesumokėtą dalį, kaip yra dabar. Tai, kas dabar siūloma, nėra lengvata, o tik naštos atidėjimas nežinia kokiems laikams“, – dėsto jis. J.Jarmalos teigimu, pamirštama apie įmones, kurios turi išgyventi.
„Visi tie, kurie mėgina gelbėti verslą, pirmiausia nesupranta ūkio ir ekonomikos plėtros, grįžtamasis ryšys neįvertinamas, nes mokestinei naštai užgriuvus prarandamos ne tik biudžeto įplaukos, bet ir verslo pajamos. Dauguma tų, kurie teikia verslo aplinkos gerinimo pasiūlymus, niekada nebuvo verslininkai, nekūrė ir nevadovavo įmonei, virš kurios galvos vienu metu kabo šimtas įstatymų“, – sako J.Jarmala.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas LŽ sakė, kad valdžia visada turėtų siekti verslui palankių sąlygų, o ne imtis jas taisyti esant ekonomikos nuosmukiui. „Gaila, jog reikia laukti prastos ekonominės situacijos, kad būtų priimti geresni verslo sprendimai“, – teigia jis.
