„Verslas nepanikuoja, ruošiasi, bet turi tam tikrų lūkesčių, pradedant nuo to, kad valstybė neateis su naujais mokesčiais ir jų pakėlimu, ir jei mes jau atsijungiam nuo Rusijos ekonomiškai, kad valstybė padėtų ta atsijungimą daryti“, – po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte BNS sakė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Nekalbu apie finansinę paramą ar subsidijas, bet apie pavyzdžius, kad jei negalime vežti žaliavų iš Rusijos ir verslai patys savanoriškai atsisako, tai valstybė užtikrins, kad nesugalvotų kitos šalys tas žaliavas pas mus per atgalines duris vežti. Arba kad Rusijos ir Baltarusijos įmonės nebedalyvautų viešųjų pirkimų procese ir iš valstybės nepirktų“, – pridūrė jis.
Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas taip pat pabrėžė, jog neradus būdų apsaugoti vietos gamintojų, tai gali turėti neigiamų pasekmių darbuotojams.
„Turime ieškoti teisėtų būdų, kaip maksimaliai medienos kiekį palikti Lietuvoje, nes priešingu atveju, jei nėra medienos, tai gamykla stovi tiesiog“, – BNS sakė R.Valiūnas.
Jis taip pat kalbėjo, jog didelė dalis metalo buvo tiekiama iš Ukrainos, o tiekimui sustojus jie galėtų būti perkami, pavyzdžiui, iš Švedijos, tačiau apie 30 proc. brangiau ir lėčiau, todėl valstybė galėtų pagalvoti, kaip būtų galima tai bent kažkiek centralizuoti.
Pasak A.Romanovskio, susitikime taip pat kalbėta apie tai, kad valstybė efektyviau dirbtų su verslu ir paaiškintų, koks verslo vaidmuo būtų karinės, kritinės situacijos atveju.
„Dabar daugeliui įmonių nėra aišku, kokie lūkesčiai, sektoriai, kurie svarbūs, ar tai kalba apie kibernetinį saugumą, informacinį saugumą, ar apie atsargas, vaistus. Dabar yra momentas tą klausimą susitvarkyti, įtraukti verslą, su juo kalbėtis ir suderinti, kad būtų planai. Nes dabar akivaizdžiai matėme ir ką įmonės sako, kad nevertino fizinės grėsmės klausimo ir visi žiūrėjo tik per krašto apsaugos prizmę“, – teigė A.Romanovskis.
R.Valiūnas užsiminė, kad susitikime domėtasi, ką valdžia daro užtikrinant kibernetinį saugumą ir internetinį ryšį.
„Akivaizdu, kad šita vieta gali būti lengvai sutrikdyta netgi iš užsienio ir turėtume esmines pasekmes ekonomikos veikimui, dėl to mums buvo įdomu žinoti, ką vadžia daro užtikrinant kibernetinį saugumą, ar turime pakankamai specialistų ir kaip užtikrinama šita sritis“, – sakė R.Valiūnas.
Anot jo, aptartas ir grūdų klausimas, kadangi ne tik kyla jų kainos, bet ir jų parduodama gerokai mažiau.
„Galimai kitos valstybės perka į rezervus, bet tokioje karštoje atmosferoje, natūralu, ir pardavėjai grūdų neskuba pardavinėti. Vyriausybei reikėtų pagalvoti, ką šitoje vietoje galėtų padaryti, nes jei grūdų nepavyks nupirkti, tai jų kainos dar labiau augs ir tai atsilieps maisto produktų kainoms“, – sakė jis.
„Galimybė yra skolinti iš valstybės rezervo iki rudens tam tikrą kiekį ir atgauti tokį kiekį rudenį, nes akivaizdu, kad po derliaus bus galima grąžinti“, – kalbėjo jis.
Be to, pasak R.Valiūno, bankai dabartinėmis aplinkybėmis gali būti atsargesni skolinant, todėl jis sako, kad reikėtų pagalvoti, kaip padėti įmonėms, kurios pradėjusios įvairius projektus, pavyzdžiui, per valstybės garantijas arba Europos atsigavimo fondo RRF lėšas.
Jis taip pat pabrėžė, kad dabar ypač svarbu supaprastinti poveikio aplinkai vertinimo procedūras tiek saulės, tiek vėjo jėgainėms, kad būtų galima paprasčiau apsirūpinti energetikos ištekliais.
R.Valiūno teigimu, susitikime taip pat kalbėta apie atvykusių iš Ukrainos žmonių įdarbinimą, mobilumo paketo peržiūrėjimą, didesnį saugumo užtikrinimą prie Suvalkų koridoriaus.
A.Romanovskis taip pat sakė, kad būtina parodyti investuotojams, jog Lietuva yra patraukli investicijoms šalis.
Susitikime su premjere taip pat dalyvavo Lietuvos bankų asociacija, tačiau jos atstovai susitikimo nekomentavo.
