JAV – lyderė
„Tik ką nors davęs, gali tikėtis ką nors ir gauti“, – tokiais žodžiais savo kalbą pradėjo I.Laursas. Verslininkas pasakojo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) į rizikos kapitalą investuoja net pusę procento bendrojo vidaus produkto (BVP), tarp lyderių yra ir Izraelis. „Lietuvos investicijos šioje srityje nesiekia Europos Sąjungos vidurkio, net Estija inovacijoms skiria 4 kartus daugiau nei Lietuva“, – teigė I.Laursas.
Investuotojas tikino, kad problema aktuali ne tik Lietuvai, tačiau ir visai Europai, kuriai iš bendros pasaulio sukuriamos naujos vertės tenka labai maža dalis. „Darydami prielaidą, kad Europos ekonomika ir BVP yra labai panašūs į JAV, galime jas palyginti. Įvertinus sukurtą vertę pinigais, matyti ryškus JAV atotrūkis. Pusė viso pasaulio sukurtos vertės atitenka būtent JAV, Europai nukrenta vos 13 proc.“, – kalbėjo I.Laursas, pridurdamas, kad Europa atsilieka ne tik nuo JAV. Anot verslininko, Europą lenkia ir Azija, kuri prie naujos sukurtos vertės prisideda apie 30 proc.
Lietuvos investicijos šioje srityje nesiekia Europos Sąjungos vidurkio, net Estija inovacijoms skiria 4 kartus daugiau nei Lietuva.
„Kodėl taip yra? Tai yra sisteminiai ir gilūs trūkumai, jie matyti makro lygiu. Tačiau norėdami suprasti, kas tai nulemia, turime nusileisti iki mikro lygio. Išsiaiškinti, kur tie pinigai nugula, į kokias kompanijas yra investuojama“, – svarstė I.Laursas.
Pavyzdys – vienas JAV universitetas
Vienų iš pavyzdžių, kaip sukurti veikiantį ir naudą nešantį mechanizmą, I.Lauris įvardijo Stenfordo universitetą. „Tai puikus pavyzdys, Amerikoje jų yra tikrai ne vienas, o štai Europoje – tikrai mažai“, – lygino verslininkas.
„Kalbu apie Stenfordo universitetą, kurį galima vadinti pažangiausia pasaulio ekosistema. Pastaroji puikiausiai sugebama investicijas, edukaciją, inovacijas, tyrimus ir kt. dalykus konvertuoti į galutinį ekonominį produktą ant kurio galima užklijuoti kainą. Per 2007–2011 metus minėto universiteto studentai sugebėjo pritraukti net 4,1 mlrd. dolerių privačių investicijų savo projektams komercializuoti“, – pasakojo I.Laursas.
Verslininkas pabrėžė, kad kalbama apie būtent privačias investicijas: „Apie jokius Amerikos struktūrinius fondus nekalbame, greičiausiai šiuo klausimu kalbama ir nebus. Inovacijos, bent jau JAV, finansuojamos tik privačiais pinigais. Šios šalies ekonomika yra labai liberali, ji įrodė, kad privatus verslas yra pajėgus supirkti visas rizikas. Ten taip pat suprantama, kad tai yra labai pelningas verslas. Valstybė neturėtų, o JAV gal ir negalėtų, kištis į tokį dalyką kaip tiesioginis inovacijų finansavimas. Tam sočiai pakanka privataus kapitalo.“
Tęsdamas kalbą apie Stenfordo universiteto studentus I.Laursas pateikė už save kalbančius skaičius: „Stenfordas nėra didelis universitetas, per metus į jį įstoja apie 5000 studentų, per tiek pat laiko yra pritraukiama apie 1 mlrd. dolerių investicijų. Nuo 1930 metų, kai buvo įkurtas minėtas universitetas, jo studentai sukūrė per 40 000 kompanijų. Šiuo metu jos yra sukūrusios per 5,4 mln. darbo vietų ir generuoja apie 2,7 trilijono pajamų per metus.“
Stenfordas nėra didelis universitetas, per metus į jį įstoja apie 5000 studentų, per tiek pat laiko yra pritraukiama apie 1 mlrd. dolerių investicijų.
Verslininkas teigė, kad būtent šio universiteto studentai sukuria nuo 20 iki 30 proc. (priklausomai nuo šaltinio) viso Amerikos BVP šiandien. „Ir pasikartosiu, tai tik nedidelis universitetas, kokių Amerikoje yra ne vienas“, – akcentavo I.Laursas.
Dviratis išrastas
Europos atsilikimą, anot I.Laurso, iš esmės lemia keli veiksniai: „Visų pirma, tai yra struktūrinė problema. Privalu suprasti, kad nieko neinvestavęs, nieko ir negausi. Mes neįdedame į indą tiek, kad galėtume iš jo pasiimti“, – kalbėjo verslininkas.
„Antra, kalbame apie investicijų pritraukimo variklius. Ačiū Dievui, tai nėra kvantinė fizika, palyginti sistema nėra sudėtinga ir ją perpratus galima nesunkiai pasinaudoti. Noriu pasakyti, kad atrasti dviračio jau nereikia. Yra puikių pavyzdžių ir reikia mokėti juos pritaikyti. Tą daro ir Izraelis, Vakarų Europoje – Didžioji Britanija, taip pat Vokietija, Nyderlandai, Skandinavijos šalys irgi pastaruoju metu tapo investicijų pritraukimo centru“, – neabejojo I.Laursas.
Verslininkas pabrėžė, kad nors JAV rodikliai ir yra puikūs, jie nėra nepasiekiami. „Tiesiog turime tuo pasinaudoti, o tam reikia įdėti daug darbo“, – kalbėjo verslininkas. Antraip, anot verslininko, rizikuojama likti valstybe kuri negauna nieko iš bendro gerovės pyrago, o tiesiog aptarnauja svetimą kapitalą.
Jaunimui reikia pamatyti ir išgirsti kuo daugiau pavyzdžių, kokios yra skiriamos lengvatos, kaip verslai yra pradedami, kiek darbo reikia įdėti, bet kartu ir kokio rezultato galima sulaukti.
Vis dėlto I.Laursas teigė, kad nors nedideli, bet SVV plėtros žingsniai jau žengiami ir Lietuvoje – vienu iš vedlių galimą būtų įvardyti „Invega“, kuri siūlydama verslui ne vieną finansinę priemonę, padeda žmonėms arba pradėti arba plėsti verslą.
„Kalbant apie SVV plėtrą ir „Invega“, man labiausiai įsiminė per LRT rodoma laida „Duokit šansą!“, kurios iniciatorius ir yra „Invega“. Laidos pagrindiniai herojai – jaunimo komandos, kurios pasinaudodamos „INVEGA“ parama pradeda verslus savo miestuose. Tai yra gera iniciatyva – investicija į jauną verslą. Jaunimui reikia pamatyti ir išgirsti kuo daugiau pavyzdžių, kokios yra skiriamos lengvatos, kaip verslai yra pradedami, kiek darbo reikia įdėti, bet kartu ir kokio rezultato galima sulaukti“, – neabejojo verslininkas. Anot jo, sėkmingos įmonės – tai puikiausi ambasadoriai, įkvepiantys kitus imtis savo verslo.
Atsižvelgus į tai, kad atskiros Baltijos šalių rizikos kapitalo rinkos yra labai riboto dydžio ir yra nepatrauklios tarptautiniams investuotojams, buvo nuspręsta įsteigti Baltijos inovacijų fondą (BIF) – fondų fondą, skirtą paskatinti trijų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) rizikos kapitalo rinkų vystymąsi. BIF investicijos yra orientuotuojamos į Baltijos regione veikiančias ir didelį augimo potencialą turinčias įmones.
Bendras BIF dydis –345280 mln. LT (100 mln. EUR.). Kiekviena iš trijų Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos atstovas – „Invega“ per „Invegos“ fondą turi investuoti po 20 proc. BIF dydžio., o Europos investicijų fondas (EIF), kaip BIF iniciatorius, investuos likusią 40 proc. šio fondo lėšų dalį. Taigi konkretūs rizikos kapitalo investavimo pavyzdžiai nebėra svetimi ir mums, lietuviams.
