Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, tikėtina, kad daugiausiai problemų būtų dėl tranzito per Baltarusijos teritoriją į Ukrainą ir Turkiją.
„Pirmiausiai yra problematika tiekime, nes turime tranzitinę šalį, per kurią yra artimiausias kelias – Baltarusija. Tikėtina, kad su Baltarusija bus daugiausia problemų. Reikia važiuoti per Lenkiją, tai kažkiek kris ir mažės, bet tikėkimės, kad per Lenkiją tas kelias bus, nes vakarų Ukraina gana stabili ir per ją bus galima pasiekti ir kitus“, – penktadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsenį žurnalistams Seime sakė V.Janulevičius.
„Ukraina iš dalies yra tranzitinė šalis su Turkija, nes iš Odesos ir kitų uostų keltai plaukia į Turkiją“, – kalbėjo jis.
Pasak V.Janulevičiaus, iš Ukrainos Lietuva importuoja maisto produktus, o eksportuoja daug įrengimų, yra didelis reeksportas. Jo duomenimis, prekybos apimtys viršija 1 mlrd. eurų.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidento Rimas Varkulevičius teigė, kad Lietuvos verslas, ypač vežėjai, jau dabar jaučia riziką dėl Ukrainos.
„Jau šiandien yra atvejų, kai transporto kompanijos nenori formuoti krovinių vežimo į Ukrainą, išsiųsti į automobilius. Nes jeigu ten prasidės net ir ne karo veiksmai, kelių blokavimai, su rizika susiduria. Jau šiandien įmonės, ypatingai transporto įmonės, riziką jaučia“, – sakė R.Varkulevičius.
Asociacijos „Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas kalbėjo, kad pagrindinė rizika – uždarytas kelias į Rytus.
„Ypač, jei dalis karo veiksmų vyktų per Baltarusiją. Galimybė, kad Lietuvos-Baltarusijos siena veiks, yra maža. Gali užsidaryti ir Rusijos siena, Baltarusijos siena, ir kalbant apie transportavimo verslą, logistikos verslą ir krovinių siuntimus į Rytus galime turėti labai rimtų problemų“, – žurnalistams sakė R.Valiūnas.
„Verslas galvoja, ruošiasi, ieško kitų sprendimų, bet, matyt, visiškai sausai išsisukti nepavyktų“, – pridūrė jis.
Pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidento Dano Arlausko, jei Ukrainoje kiltų karas labai nukentėtų šalies darbo rinka.
„Labai stipriai gali nukentėti mūsų darbo rinkos interesai, nes kaip skelbia Lietuvos bankas jeigu mes norime išlaikyti gyvybišką mūsų darbo rinką tai mums reikia turėti ne mažiau 15 tūkst. įvažiuojančių ir išvažiuojančių saldo (skirtumo tarp eksporto ir importo sumos – BNS). Įvertinant tai, kad iš tų 15 tūkstančių apie pusę yra iš Ukrainos, tai jau turėsime didelę problemą“, – Seime žurnalistams sakė D.Arlauskas.
Iš Lietuvos į Ukrainą eksportuojamos statybinės medžiagos, tekstilės gaminiai, plataus vartojimo, maisto ir mašinų gamybos prekės, paslaugos.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.
Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją – esą planuojamoms bendroms pratyboms.
