Valdantieji sako, kad tokia idėja yra svarstytina, tačiau reikėtų įvertinti valstybės finansines galimybes bei laboratorijų pajėgumus, nes šiuo metu jų trūksta.
„Įmonės nepakankamai atlieka savo darbuotojų sveikatingumo vertinimų. Tai lemia kai kurios ekonominės priežastys. Todėl skubos tvarka reikia priimti sprendimą dėl kompensacijų įmonėms už atliekamus tyrimus ir kad tų tyrimų būtų kuo daugiau“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė rūmų prezidentas Rimas Varkulevičius.
Pasak jo, be koronaviruso tyrimų išlaidų kompensacijų, šias išlaidas būtų galima įtraukti į sąnaudas.
„Žinom kai kurių atvejų, kad įmonės ir patys darbuotojai „stengiasi“ nepajusti simptomų, užkrečia kitus darbuotojus. Tai rodo ir sergamumo kreivė“, – komitete praėjusią savaitę kalbėjo R.Varkulevičius.
Vėliau jis BNS aiškino, kad kompensacijos galėtų būti mokamos ne iš karto, o per metus ar dvejus. Jis abejojo, ar tai būtų didelė naštai valstybei. Jo skaičiavimais, per metus ši suma siektų apie 40 mln. eurų.
Kandidatės į finansų ministrės konservatorės Gintarės Skaistės teigimu, valstybės išlaidos būtų didelės, bet nauda būtų dar didesnė – žmonėms nereikėtų izoliuotis, suteikti nedarbingumo ir mokėti ligos išmokų.
„Reiktų su specialistais įvertinti galimybes, suskaičiuoti, kiek tai galėtų kainuoti, kokie laboratorijų, darančių testus, pajėgumai, kiek jos gebėtų padidinti apsukas. Nes dabar nėra galimybių daugiau testų daryti, nes nei laboratorijų, nei medžiagų nėra laisvų“, – BNS teigė G.Skaistė.
Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad priimant sprendimą, reikia išsiaiškinti galimą tokių išlaidų dydį.
„Pats principas skatinti įmones rūpintis darbuotojais yra sveikintinas, tačiau reikia analizės. Ar jos (sąnaudos – BNS) reikšmingos? Ar įmonės apmokėtų tuos tyrimus, ar jų daug būtų? Kokios sumos, kokios apimtys?“ – tvirtino M.Majauskas.
Be kita ko, jis neslėpė, kad tokia lengvata pasinaudotų tik pelningai dirbančios įmonės, o kitoms naudos būtų mažiau.
„Atkreipti dėmesį reikia, kad sąnaudų dalis aktuali yra tik tam tikroms įmonėms, kurios pelningos. Ekonomikos susitraukimo metu daugelis įmonių nėra pelningos, joms galimybė susimažinti apmokestinamąjį pelną galbūt yra mažiau aktuali, todėl dalis įmonių gali būti diskriminuojamos tuo požiūriu“, – BNS kalbėjo parlamentaras.
Kandidatas į energetikos ministrus konservatorius Dainius Kreivys mano, kad tokios įmonių išlaidos galėtų būti įtrauktos į sąnaudas. Pasak jo, tam užtektų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išaiškinimo.
VMI BNS nurodė, kad jau yra išaiškinusi, kada darbdavio išlaidos už darbuotojo testą yra laikomos leidžiamais atskaitymais, o kada – darbuotojo pajamomis. Anot VMI, kiekviena konkreti situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias būtinybę atlikti tyrimus įmonės lėšomis.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, išduodantys force majeure pažymas, R.Varkulevičiaus teigimu, kasdien sulaukia klausimų dėl tokių pažymų.
„O tai indikuoja, kad vis daugiau įmonių susiduria su karantino keliamais iššūkiais“, – sakė R.Varkulevičius.
Anot jo, pastarųjų mėnesių situacijos negalima lyginti su pirmuoju karantinu, kai tokių prašymų sulaukta daugiau, bet dabar kreipiasi įmonės, kurių veikla dėl užsikrėtusių darbuotojų iš esmės paralyžiuota.
