„Savo regione esame kone paskutinieji bandantys prisitaikyti prie šio žaibiškai kintančio pasaulio“, – perspėja verslininkai, vadovaujantys tokioms įmonėms kaip SBA, „Lifosa“, „Northway“, „Siemens“, „Maxima“, „Rimi“, „Western Union“ ir kitoms. Po pareiškimu – ir Marijaus Mikutavičiaus pavardė.
Jeigu norima į jį grąžinti minėtas 79 pataisas, tada geriau jau likti prie iki šiol galiojančio darbo kodekso, – sako pasirašiusieji.
Naujojo Darbo kodekso šalininkai Seimo nariams primena, kad 1994 m. Danija priėmė aktyvią darbo rinkos politiką, pagimdžiusią fenomeną „flexicurity“. 2003 m. Vokietija pradėjo savo „Agenda 2010“ programą. 2005 m. kompleksinės reformos prasidėjo Švedijoje. 2009 m. Estija radikaliai pertvarkė savo darbo įstatymus. 2011 m. to paties ėmėsi Latvija.
Pernai tai padarė ir Suomija. O Lietuva vis dar gyvena su 1972 m. priimtu „Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos darbo įstatymų kodeksu“.
Pasirašiusieji netiesiogiai smerkia prezidentės siūlomas naujas pataisas. „LR Seimo 2016 m. birželio 21 d. priimtas naujasis Darbo kodeksas yra netobulas, tačiau bent jau pakenčiamas kompromisas, kuris gali nukreipti Lietuvą pažangos keliu. Jeigu norima į jį grąžinti minėtas 79 pataisas, tada geriau jau likti prie iki šiol galiojančio darbo kodekso“, – rašoma kreipimęsi.
Primename, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Darbo kodeksą pasiūlydama naujas pataisas. Darbo kodekso kūrėjai teigė, kad jei pataisos būtų priimtos, variantas būtų dar blogesnis nei dabar galiojantis sovietinis Kodeksas.
Didžiųjų kompanijų vadovai, teisininkai, auditoriai, jaunųjų politikų organizacijų nariai stebisi tuo, kas įvyko po Kodekso pristatymo. „Vietoje sąžiningo noro patobulinti mokslininkų siūlymus, rasti jiems labiausiai kintančias realijas atitinkantį turinį ir formą, pasipylė bandymai suvesti viską į darbdavių godumą, neoliberalizmo siautėjimą, laukinio kapitalizmo grimasas, baudžiavos recidyvus ir kitus „baubus“, – teigiama kreipimęsi į Seimo narius. Pasak verslininkų, naujojo Kodekso reikia visiems. O dėl to, kad vadovaujamasi senomis nuostatomis, gyventojų skaičius dramatiškai krenta.
Pasirašiusieji teigia, kad dėl neigiamos tarptautinės migracijos bei neigiamos natūralios gyventojų kaitos gyventojų skaičiui nesustabdomai mažėjant, situacija darbo rinkoje tik blogėja. „Liūdniausia, kad šalį palieka aktyviausia, didžiausią potencialą turinti amžiaus grupė – gausiausiai išvyksta jaunimas nuo 19 iki 26 metų“, – rašoma kreipimęsi.
