„Jau dešimtmetį stebime nuosekliai augančias šalies verslo investicijas į MTEP. Šis augimas signalizuoja apie augantį šalies verslo inovatyvumą ir orientaciją į aukštos pridėtinės vertės kūrimą“, – nurodo Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) Mokslo politikos analizės skyriaus vadovė Kristina Masevičiūtė.
Analitikės teigimu, MTEP finansavimo augimo tempą versle gali sulėtinti tai, kad 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) finansavimo periode reikšmingai mažėja finansavimas Vilniaus regionui, kuriame yra sutelkti didžiausi mokslo ir inovacijų pajėgumai.
Preliminariais duomenimis, investicijos visam naujam septynerių metų laikotarpiui mažės iki kelių šimtų mln. eurų.
„Preliminariais duomenimis, investicijos visam naujam septynerių metų laikotarpiui mažės iki kelių šimtų mln. eurų, kai, palyginimui, per praėjusį 2014–2020 m. laikotarpį investicijos Vilniaus regione siekė beveik 2 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad artimiausiu laikotarpiu, siekiant išlaikyti dabartinius tempus, reikšmingai augs valstybės biudžeto investicijų poreikis, jeigu šio investicijų mažėjimo nekompensuos naujausia antikrizinė Europos Komisijos (EK) finansinė programa, vadinamoji Gaivinimo ir atsparumo priemonė“, – nurodo K.Masevičiūtė.
Investicijų rezultatų kol kas nesimato
Nors verslo investicijos į MTEP reikšmingai išaugo, tačiau kol kas šis augimas menkai atsispindi verslo sektoriaus rezultatuose. Pagal EK skaičiuojamą Inovacijų rezultatyvumo rodiklį (angl. Innovation Output Indicator) 2018 m. Lietuva buvo priešpaskutinė ES. Per praėjusį dešimtmetį pažangiųjų technologijų sektoriaus eksporto dalis augo 2 procentiniais punktais ir 2019 m. sudarė 8 proc. bendro Lietuvos eksporto (ES ši dalis siekia 18 proc.). Lietuva ir toliau išlieka tarp mažiausiai patentuojančių valstybių ES.
„Tokius rezultatus lemia kelios priežastys. Pirma, mūsų šalies verslo struktūroje pažangiųjų technologijų ir žinioms imlių sektorių dalis tebėra menka. Antra priežastis yra neišspręstos inovacijų ekosistemos problemos – riboto efektyvumo institucinės paramos sistema, neužtikrinamas pilnas inovacijų ciklas (nuo idėjos iki produkto rinkoje), fragmentuotas procesų valdymas ir finansavimas“, – sako K.Masevičiūtė.
Šiuo metu STRATA kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) įgyvendina EK struktūrinių reformų rėmimo programos projektą, kurio metu yra siekiama didinti šalies inovacijų politikos efektyvumą. Vienas iš projekto uždavinių yra inovacijų institucinės paramos sistemos stiprinimas.
STRATA parengtoje analitinėje „Mokslo būklės apžvalgoje“ nurodoma, kad kasmet mažėja verslo lėšos, išleidžiamos aukštojo mokslo ir valdžios (mokslinių tyrimų institutai, laboratorijos ir kt.) sektoriuose. Nuo 2013 m. šios verslo įmonių lėšos sumažėjo beveik dvigubai ir 2019 m. siekė 20 mln. Eur.
„Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad verslas renkasi MTEP veiklą vykdyti savo pajėgumais ar užsako iš kitų įmonių ar užsienio studijų ir mokslo institucijų. Visgi, nepaisant šio mažėjimo, Lietuva vis dar viena pirmaujančių šalių ES pagal verslo išlaidų dalį MTEP aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose. Šis faktas tik dar kartą parodo, kad bendras šių sektorių finansavimas tebėra itin mažas“, – nurodo K.Masevičiūtė.
Kitaip negu Lietuvoje, ES būtent verslo sektoriuje koncentruojasi didžiausios išlaidos MTEP. Nuo 2010 m. verslo išlaidos MTEP bendrijoje didėjo 4 proc. punktais ir šiuo metu sudaro 66 proc. visų MTEP išlaidų. Lietuvoje verslo išlaidos MTEP per dešimtmetį augo net 14 proc. punktų ir sudaro 43 proc. visų išlaidų MTEP. Didžiausios išlaidos MTEP Lietuvoje vis dar telkiasi aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuje. Šiame sektoriuje patiriamos MTEP išlaidos sudaro 57 proc. visų MTEP išlaidų.
