15min antradienį jau rašė, kad statybininko kortelės idėją stumia privačias įmones jungianti Statybininkų asociacija, tačiau abejonių kyla ministerijose, įspėjama ir apie gresiančius interesų konfliktus.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas ,pristatydamas kortelę, anksčiau vardijo, kad taip būtų siekiama iš „šešėlio“ ištraukti 23 tūkstančius nelegaliai dirbančių statybininkų, kurie nemoka mokesčių valstybei, iškreipia konkurencinę padėtį. Kortelė, anot jų, leistų vykdyti laiko ir vietos apskaitą, kontroliuoti darbų saugą, kvalifikaciją.
Tačiau Vyriausybė mano kitaip – sistema turėtų būti platesnė ir valstybinė, o ne LSA kontroliuojama.
Trišalė taryba iš esmės pritarė pačiai koncepcijai, kad privalomos statybininkų ID kortelės būtų įvestos, tačiau nuomonės, kas turėtų sistemą įgyvendinti – išsiskyrė, taigi bendra pozicija nebuvo priimta.
Vyriausybės atstovas siūlo koncepciją, paremtą valstybės kontrole
Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius pripažino, kad šešėlis statybų sektoriuje yra pats didžiausias, lyginant su kitomis ekonominėmis veiklomis: penktadalis pajamų yra šešėlyje, neapskaitoma apie 500-700 mln. eurų.
„Ketvirtadalis mokesčių mokėtojų laikytini rizikingais, formalus darbo užmokestis yra mažesnis nei kitur“, – vardijo šešėlio požymius V.Augustinavičius.
Jis skaičiuoja, kad Lietuvos statybų sektoriuje dirba apie 100 tūkst. darbuotojų, iš jų apie 40 tūkst. dirba savarankiškai.
Jis vardijo sektinus pavyzdžius kitur: Pavyzdžiui, Norvegijoje jau 10 metų veikia privaloma kortelė, kuri įtvirtinta įstatymu. Kortelė privaloma visiems statybų sektoriaus darbuotojams, tačiau ji nesusieta su laiko apskaita, kompetencijomis. O Švedijoje kortelės yra neprivalomos – jos naudojamos kaip priemonės vesti laiko apskaitą, apskaitos žurnalus, taigi kortelės yra savanoriškos.
Norvegijoje jų išdavimą kontroliuoja Darbo inspekcija, Švedijoje – mokesčių inspekcija.
Tačiau, anot jo, registras turėtų būti valstybinis. Kortelių sistemą galėtų įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), bendradarbiaudama su Valstybine darbo inspekcija. Anot jo, verslas dalyvautų tik teikiant paslaugas pagal laimėtus konkursus – taip būtų pasiektas optimalus bendradarbiavimas.
„Reikalavimai neturėtų būti pertekliniai, turėtų būti racionalus priemonės įsigaliojimo terminas, dirbantieji turėtų prisitaikyti“, – vardijo daug rizikų V.Augustinavičius.
Anot jo, koncepcija būtų paremta privalomu asmens tapatybės ir darbdavio nustatymu, statybos objektų deklaravimu, darbo vietos apskaita – duomenys būtų teikiami realiu laiku.
„Samdomam darbuotojui kortelę pristatytų darbdavys. Aišku, įstatymas turėtų aiškiai apibrėžti, kokiems darbams taikomas ID kortelės privalomumas“, – vardijo V.Augustinavičius.
Anot jo, kortelė galėtų būti pripažįstama įrodymu teisiniuose ginčuose.
Pirmu etapu kortelė galėtų būti įvesta iki 2020-ųjų rugsėjo, ir pagrindinis funkcionalumas – objekto deklaravimas. Kitu žingsniu būtų įvesta laiko apskaita, dirbančiųjų kompetencijos. Dar vėliau galėtų būti susieta su viešaisiais pirkimais.
D.Gedvilas: toks siūlymas nerealus
LSA vadovas tikino, kad Vyriausybės pasiūlymas nerealus. Anot jo, asociacijos sprendimas jau yra realus – suprojektuotas ir veikia, tuo tarpu Vyriausybės pažadus asociacija girdi jau penkerius metus.
„LSA ir Pramonininkų konfederacija kreipėsi 2014 m. į SADM dėl to pačio klausimo, kurį mes šiandien svarstome. Inicijavome posėdį, susitikimą seime pas vicepirmininką Algirdą Sysą. Ir ten lyg ir buvome sutarę, kad ten bus. (…) Praėjo 5 metai ir niekas nevyko, išskyrus tai, kad SADM permetė klausimą Ūkio ministerijai ir Ūkio ministerija vietoje kortelės susikūrė kompetencijų žemėlapį. Tada keletas milijonų būtų investuota, ar kas nors naudojotės?“, – stebėjosi D.Gedvilas
Anot jo, tuomet statybų sektoriaus atstovai neapsikentė patys ėmėsi ieškoti resursų ir kurti sistemą.
„Išklausius Vyriausybės pasisakymą aš sakau – datos nerealios, nematėme nei struktūros, nei kiek etatų yra numatytas, tik duokite 1,5 mln. eurų diegimui ir 200 tūkst. eurų palaikymui“, – stebėjosi D.Gedvilas.
Jis kvietė „jau dabar“ kovoti su šešėliu. Anot jo, tereikėtų pakeisti du įstatymus.
„Pasidėkite, kur norite, VDI, VMI ar kur norite, bet neimituokite kovos su šešėliu. Rodo sistemą – Pasikeis dar trys Vyriausybės ir mes toliau stebėsime, kaip klesti šešėlis statybų sektoriuje“, – kalbėjo D.Gedvilas.
E.Radišauskienė: turėtų prižiūrėti VDI
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė E.Radišauskienė paprieštaravo LSA atstovui ir patikino, kad statybininko kortelę, jei tokia būtų, turėtų prižiūrėti valstybės institucija – VDI.
„Mūsų pozicija yra bendra – kortelė turėtų būti administruojama ne per LSA, o per Darbo inspekciją. Reikėtų žiūrėti plačiau ir apimti tuos žmones, kurie dirba savarankiškai, kurie nėra jūsų nariai“, – nepalaikė LSA kortelių idėjos E.Radišauskienė.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba kategoriškai nepritarė siūlymui ir tai lygino su administracinės naštos didinimu ir papildomais kaštais.
„Kodėl kiekvienas statybininkas turi turėti šitą kortelę? Licenciją veikti arba neveikti, licencija išduodama įmonei, ji sudaro sutartį su užsakovu. Ar jūs galutinai norite iš šitos rinkos išstumti individualiai dirbančiuosius? Atsistokim visi prie mutinių, tegul pro ten nepravažiuoja niekas, ir nebus to šešėlio“, – pyko tarybos atstovė.
Profesinių sąjungų atstovai Vyriausybę ir verslą ragino bendradarbiauti ir ieškoti sutarimo – nenumarinti geros idėjos, panaudoti esamą įdirbį.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Andrius Romanovskis pastebėjo, kad nauja kortelė veiktų kaip licencijavimas statybininkams, be to lemtų papildomus kaštus.
