JAV kompanijos TIBCO, gaminančios programinę įrangą, vadovas Vivekas Ranadive‘as įsitikinęs, kad šio banko griūtį žmonės prisimins daug geriau nei Pirmąjį pasaulinį karą, laikomą XX a. pradžia. Praėjusį rugsėjį Kinijoje vykusiame Pasaulio ekonomikos forume 1500 įvairių kompanijų ir vyriausybių lyderiai vieningai sutiko, kad verslo pasaulis patiria fundamentalių pokyčių.
Iš tikrųjų dešimtmetis buvo gausus finansinių naujienų. 2000 metai pažymėti vadinamuoju „dotcom“ burbulu, o 2008 metais griuvęs bankas „Lehman Brothers“ sukėlė pasaulinę bankų krizę. Labiausiai išsivysčiusios pasaulio ekonomikos vėl pradeda nedrąsiai augti, tačiau lapkričio krizė Dubajuje parodė, kad bankų griūties sukeltas šokas dar nepraėjo.
CNN rašo, kad šis dešimtmetis pažymėtas staigiais pasikeitimais: keitėsi rinkos dalyviai, vyriausybių politika verslo atžvilgiu. Esą mėnesį prieš „Lehman Brothers“ bankrotą niekas nebūtų to atspėjęs.Vis dėlto žiūrėdami per finansinės krizės prizmę galime aiškiai pamatyti, kas apibūdina pastarojo dešimtmečio verslo pasaulį: Kinija, technologijos ir greitis.
Pasaulis praturtėjo
Pastarasis dešimtmetis buvo vienas pelningiausių žmonijos istorijoje. Paimkime Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimus, susijusius su fiksuotų pajamų vertybiniais popieriais, kurie iš esmės parodo pasaulio santaupas. 2000-aisias jų vertė visame pasaulyje buvo 36 trilijonai dolerių. Dabar ši suma siekia apie 83 trilijonus dolerių, o tai kelis kartus daugiau nei prieš dešimtmetį. Dėl to reikia dėkoti Kinijai ir kitoms besivystančioms pasaulio šalims.
Jei šis dešimtmetis būtų pasibaigęs 16 mėnesių anksčiau, Kinija ir įspūdingas Pekino olimpinių žaidynių uždarymas būtų buvęs tobulas pastarojo dešimtmečio pasaulio apibūdinimas. Tačiau praėjus trims savaitėms po žaidynių uždarymo banką „Lehman Brothers“ ištiko bankrotas.
Kinija, kuri prie Pasaulio prekybos organizacijos prisijungė 2001 metais, dabar yra trečia pagal dydį pasaulio ekonomika. Savo lėšas Kinija, Rusija, Brazilija, Indija ir kitos šalys aktyviai investavo į JAV nekilnojamąjį turtą, iš kur ir kilo finansų krizė.
Krizės kaltininkas: technologijos
Dešimtmetis prasidėjo vadinamojo „dotcom“ burbulo sprogimu, tačiau technologijos ir toliau plėtėsi. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, šalyse narėse 2001 metais iš 100 namų ūkių vos du naudojosi plačiajuosčiu ryšiu. 2009-aisiais tokių ūkių yra 23 iš 100.
Mobilieji telefonai, anksčiau laikyti kone unikaliu dalyku, tapo visiškai įprasti. Tarptautinės telekominukacijų sąjungos duomenimis, 1999 metais mobiliojo ryšio skvarba buvo 8 procentai. Dabar ji siekia 64 procentus.
Tačiau technologijų pažangą taip pat galima laikyti krizės priežastimi. Jas naudodami bankai plėtėsi, siūlė naujas paslaugas. Anot CNN interneto svetainės, dėl modernių technologijų naujų banko paslaugų kūrimas buvo kone kelių valandų reikalas. Esą tai labai prisidėjo kuriant finansinį kortų namelį, kuris galiausiai sugriuvo.
Greiti pasikeitimai
Jimas Turley, „Ernst & Young“ vadovas tikina, kad pastarasis dešimtmetis buvo sparčių pasikeitimų metas. Jis teigia matęs dvi recesijas: vieną – dešimtmečio pradžioje, o kitą, gilesnę – dabar. „Aš mačiau pasaulinę suirutę po Rugsėjo 11-osios įvykių ir jos padarinius“, – sakė jis. J.Turley teigimu, dabar, per finansų krizę, labai svarbios yra augančios rinkos.
CNN rašo, kad šis dešimtmetis pažymėtas staigiais pasikeitimais: keitėsi rinkos dalyviai, vyriausybių politika verslo atžvilgiu. Esą mėnesį prieš „Lehman Brothers“ bankrotą niekas nebūtų to atspėjęs.
„Krizė parodo ne tai, kad turime atkurti tvarką, o kad iš vienos realybės pateksime į kitą“, – teigė „Alcatel-Lucent“ vadovas Benas J.Verwaayenas. Esą naujoje realybėje bus kitokios vertybės, kitokie sėkmės kriterijai ir reikės kitų lyderių.
