Per Kalėdas skaitykite kartu. Prenumeratai -50%
Išbandyti

Verslo psichologas: pokalbiai, kurie atrodo kaip laiko švaistymas, neretai atveda toliausiai

Atraskite daugiau laisvo laiko, skirkite jo bendravimui, nedemonstruokite, kas yra viršesnis ar daugiau išmanantis, priminkite sau, kad ne viskas turi būti tik racionalu ir efektyvu. Taip patariu bene kiekvienai šių dienų organizacijai.
Dainius Baltrusaitis
Dainius Baltrusaitis / Asmeninio archyvo nuotr.
Temos: 2 Darbas Verslas

Augina konkurencinį pranašumą

Ar esate girdėję terminą „neišreikštos žinios“ (angl. tacit knowledge)? Tai žinios, kurios perduodamos per praktinę patirtį, neformalius pokalbius, intuiciją ar mentorystę. Tai – darbuotojų perduodami įgūdžiai vieni kitiems, įvairiausios gudrybės, asmeniniai patarimai, unikalios idėjos ir problemų sprendimų kūrybiniai metodai, kurie neaprašyti vadovėliuose ar dokumentuose. Organizacijos, gebančios tokias žinias skatinti ir panaudoti, neabejotinai įgyja konkurencinį pranašumą.

Pirmiausia, neišreikštos žinios padeda suprasti savo organizaciją, suvokti, kodėl tam tikri dalykai joje veikia ar neveikia. Be to, vis dar esant gana didelei darbuotojų kaitai, kai su kiekvienu žmogaus išėjimu prarandame dalį informacijos, neišreikštos žinios įgyja dar didesnį svorį. Žinoma, yra standartizuotos užduotys, aiškios atsakomybės, jos turi būti aprašytos ir dokumentuojamos, bet šįkart ne apie jas.

Kalbėti apie neišreikštas žinias darosi dar labiau aktualu dabar, dirbtinio intelekto eroje, kai standartizuotas, agreguotas, bendrai pritaikomas žinias, taisykles ar strategijas mums gali per kelias minutes sugeneruoti dirbtinis intelektas. O štai tų „razinkų“, slaptų gudrybių taip lengvai nerasi, ypač žinant tai, kai jomis neretai net nesidalijame.

Kitaip tariant tai, kas surašyta knygose ar ką mums pateikia dirbtinis intelektas, galima paskaityti bet kada, bet ten dažniausiai nėra kontekstinių žinių, kurios pritaikomos kiekvienoje konkrečioje organizacijoje ar situacijoje. Kaip kiekvienas virėjas turi slaptą ingredientą savo gaminamam patiekalui, taip ir šiuo atveju – kiekvienos organizacijos kontekstas yra kitoks ir jis reikalauja kitokios prieigos prie sprendimų priėmimo.

Iš patirties galiu pasakyti, kad tie pokalbiai, kurie iš pradžių atrodo tarsi niekur nevedantys, dažnai atveda toliausiai.

Turime daugybę pavyzdžių, kai vadovauti komandai skiriamas labai patyręs vadovas, bet norimi pokyčiai neįvyksta. Tai įrodymas, jog tai, kas veikia vienoje organizacijoje, nebūtinai veiks kitoje. Kitaip tariant, kiekviena komanda turi savo slaptų žinių, kurios yra tarsi „tarp eilučių“, bagažą. Iš kitos pusės, kiekvienas nešame savo patirtį ir neišreikštas žinias, kuriomis galime dalintis ir pritaikyti tam tikrose situacijose. Šie abipusiai mainai labai vertingi.

Transakcinę komunikaciją keiskime į transformacinę

Aiškiausias signalas, kad organizacijoje trūksta dalinimosi neišreikštomis žiniomis, yra nepasiekiami rezultatai, kai, atrodytų, visi formalizuoti, dažniausiai tam tikroje situacijoje pritaikomi, atrodytų, racionalūs sprendimai jau išbandyti, bet jie neveikia. Tai ženklas, kad laikas mainytis nestandartizuotomis žiniomis ir ieškoti būdų, kaip jas užkoduoti.

Šioje vietoje nemeluosiu – auksinio recepto, kaip tomis žiniomis dalintis, nėra. Pagrindinis patarimas – kalbėtis. Jeigu šiandien organizacijose leidžiame sau kalbėti apie 1 proc. laiko, padidinkime tą procentą. Koks kalbėjimasis tai turi būti? Pavyzdžiui, po kiekvieno įgyvendinto projekto turėkite tradiciją dalintis savo emocijomis ir mintimis, kodėl įvyko vienaip ar kitaip. Tai geriausia daryti sėkmės atveju, kad komandos nariai dalintųsi tarpusavyje, kodėl tuo konkrečiu atveju pasisekė. Žinoma, tokios apžvalgos vertingos ir po nesėkmių.

Transakcinę komunikaciją, kuri dažna organizacijose, kai dalinamės pasiektais ir nepasiektais tikslais, keiskime į transformacinę komunikaciją, kuri apima dialogą – tokį, kuriame nedemonstruojame, kas viršesnis, geresnis, daugiau išmanantis ar panašiai, o tiesiog dalinamės savais įspūdžiais, mintimis, idėjomis po kiekvieno projekto ir įgyvendinto sprendimo.

Gyvename mite, kad viskas turi būti racionalu

Iš patirties galiu pasakyti, kad tie pokalbiai, kurie iš pradžių atrodo tarsi niekur nevedantys, dažnai atveda toliausiai. Apskritai mes gyvename savotiškame racionalumo mite. Nejučia esame išmokyti, kad viskas turi būti labai rimta, racionalu ir apskaičiuojama. Žinau, kad daugelis šioje vietoje pasakys: „bet juk pinigus ne už kalbas mokame ir gauname“. Tiesa, bet drįstu teigti, kad didžiausias priešas inovacijoms ir kūrybiškumui – efektyvumo vaikymasis.

Leiskime sau daugiau refleksijos, mažiau skaičiavimo tik pagal efektyvumo rodiklius. Suraskime daugiau laisvo laiko. Pradėti galime nuo mažų žingsnių, pavyzdžiui, tiesiog stebint kolegas, kaip jie dirba, sprendžia tam tikrus klausimus, ir dalinantis tarpusavyje, ką pastebėjote. Taip pat dedikuojant laiko projektams ir nuveiktiems darbams aptarti, prisiminus, kas yra transformacinė komunikacija. Tiesiog pabandykime ir pažiūrėkime, ar kas nors keičiasi. Esu užtikrintas, kad pamatysite teigiamų pokyčių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tvarumu garsėjanti kompanija „Reynaers Aluminium“ prisidės prie unikalaus miestelio verslui statybų Kauno LEZ
Reklama
Energija veiksme: kaip Dakaro lenktynininkas valdo stresą ir iššūkius
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas