Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį aiškinosi, kaip savivaldybės naudoja joms šiemet skirtą papildomą 10 mln. eurų krepšelį verslo sąlygoms gerinti ir infrastruktūrai plėsti. Papildomų lėšų negavo tik didieji miestai, orientuotasi pagelbėti rajoninėms savivaldybėms.
BFK posėdyje pristatyta, kad 12 savivaldybių iš skirtų lėšų kol kas dar nepanaudojo nė euro. Tarp tokių savivaldybių – Anykščių, Jurbarko, Kelmės, Raseinių, Širvintų, Jonavos ir kitos.
Nė viena savivaldybė nepasakė, kad šie pinigai nebus panaudoti, - teigė R.Žakaitienė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė BFK posėdyje pabrėžė, kad dar liko pusmetis lėšų panaudojimui, o kai kurios savivaldybės šiuo metu atlieka pasiruošimo darbus. Pavyzdžiui, Šiauliai iš 924 tūkst. eurų išleido 122 tūkst. eurų, tačiau savivaldybė tikina, kad vyksta projektų rengimas – investuojama į oro uosto sklypų projektą, jau surastas rangovas, pasirašytos sutartys verslo atėjimui.
„Nė viena savivaldybė nepasakė, kad šie pinigai nebus panaudoti. Savivaldybių lėšos stipriai sumažėjusios dėl COVID-19 – GPM surinkimas sumažėjęs. Visi patikino, kad visas finansavimas tikrai bus panaudotas ir bus panaudotas pagal paskirtį“, – sakė R.Žakaitienė.
Pirmūnės – tik dvi
Tuo tarpu dvi savivaldybės panaudojo visas gautas lėšas – Prienų ir Šalčininkų rajonai. Jos abi gavo apie 100 tūkst. eurų.
Tiesa, R.Žakaitienė atkreipė dėmesį, kad Šalčininkų savivaldybė gautą sumą paskyrė savivaldybės įmonėms. Toks panaudojimas nebuvo numatytas.
„Šalčininkų savivaldybė, įvertinusi tai, kad Užimtumo tarnybos lėšos pasiekė privatų verslą ir matydami blogą situaciją, sumas paskirtė savo įmonėms – autobusų parkui ir „Eišiškių komunaliniam ūkiui“.
Šalčininkų savivaldybė, įvertinusi tai, kad Užimtumo tarnybos lėšos pasiekė privatų verslą ir matydami blogą situaciją, sumas paskirtė savo įmonėms – autobusų parkui ir „Eišiškių komunaliniam ūkiui“.
Neatitinka, kas čia nurodyta, bet jie sako, kad verslo įmonės daug gavo per užimtumo programas. Patvirtinus biudžetą, COVID-19 dalykai nebuvo žinomi, tad matant situaciją, nusprendė šitaip lėšomis paremti savivaldybės įmones“, – teigė R.Žakaitienė.
Šiaulių rajono savivaldybė panaudojo 97 proc. gautų lėšų. Pastaroji savivaldybė gautas lėšas panaudojo rekreacinės zonos Kuršėnų mieste prie Ventos upės tvarkymui, siekiant, kad ten atsirastų verslo paviljonai, įvairios kitos galimybės smulkiam verslui.
Apie 74 proc. gautų lėšų panaudojo Tauragės ir Kėdainių rajonai.
Kam lėšos panaudotos
Savivaldybės susilaukė kritikos, kad lėšos buvo išleistos kelių asfaltavimui ir kitiems su verslo rėmimu nesusijusiems projektams.
Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė R.Žakaitienė prieštaravo, kad daugelis savivaldybių savo verslo rėmimo programas tomis lėšomis papildė.
Jos teigimu, net jei lėšos ir nebuvo skirtos konkrečiai verslui, jų panaudojimo tikslas vis tiek buvo pagelbėti verslui – pavyzdžiui, asfaltuojami keliai iki įmonių, įrengiama rekreacinė zona, sporto įrenginiai, investuojama į pramonės parkus, kur įsikūrę didelė dalis rajono įmonių.
„Pavyzdžiui, kurortinės savivaldybės – Palanga, Druskininkai numato tam tikras sumas parodoms, turizmui, informacijų centrams. Palanga skyrė lėšų oro uosto stendams turizmo plėtrai, sportinių įrenginių įrengimui paplūdimyje, kas leidžia privačiam verslui naudotis ta infrastruktūra ar vykdyti įvairias veiklas“, – vardijo R.Žakaitienė.
O tarkime Druskininkai nemažai skyrė lėšų Jaunimo užimtumo centrui, kuris vasaros laikotarpiu priima jaunus žmones ir kompensuoja tam tikras sumas po 300 eurų įmonėms apmokėti „Sodrai“ ar priemokai darbo užmokesčiui.
LSA direktorė pateikė duomenis, kad Kauno rajonas, panaudojęs apie 40 proc. gautų lėšų iš 751 tūkst. eurų, tvarkė kelius, reikalingus verslo įmonėmis: Doveikavos seniūnijoje įmonė perkėlė veiklą iš vakarinio durpyno į rytinį ir jai reikalingas kelias, o Zapyškio seniūnijoje atnaujinta gatvė, nes įmonė keičia žvyro karjerus. Vilniaus rajono savivaldybė numato tvarkyti gatves, reikalingas prieigai prie įmonių „Riešės baldai“, „Eurovia Lietuva“ ir kitų.
Mažeikių rajonas lėšas skyrė pramonės parko steigimui ir žemės sklypų įsigijimui bei paruošimui, Tauragė – verslo skatinimui, gatvių apšvietimui pramonės rajone, kur įsikūrusios įvairios įmonės, jaunimo užimtumui, Alytus – pramonės parkui.
Tiesa, BFK prieita išvados, kad savivaldybės netinkamai informuoja apie šias papildomas lėšas jų neišskirdamos ir įtraukdamos į bendrą smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo eilutę.
BFK surinkti duomenys, kuriuos skelbia BNS, rodo, kad iš 10 mln. eurų kol kas panaudota vos 2,8 mln. eurų, mažiau negu trečdalis lėšų.
