Seimo Ekonomikos komitetas pasiūlymus dėl kainų indeksavimo žada parengti ir Vyriausybei pateikti per dvi savaites.
„Komitetas parengs rekomendacijas, išankstinio savo sprendimo negalėjome pateikti visų neišklausę“, – komiteto posėdyje, kuriame svarstytos kainų indeksavimo problemos viešųjų pirkimų sutartyse, trečiadienį sakė jo pirmininkas Kazys Starkevičius.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento patarėja Daiva Rimašauskaitė priminė, kad apie kainų indeksavimo būtinybę pramoninkai kalbėjo dar iki karo Ukrainoje pradžios.
„Prieš keletą mėnesių visi įspėjo, kad projektai ir taip brangsta, o prasidėjus karui tapo akivaizdu, kad įmonės negalės jų įvykdyti, nes jie išbrango milijonais. Tiek, kiek kreipėmės į atskiras ministerijas ir Viešųjų pirkimų tarnybą, iš principo atsakymas buvo vienas: ministerijos turi susispausti, mažinti projektus ir iš to sumažinimo kompensuoti indeksavimą“, – Ekonomikos komitete kalbėjo LPK atstovė.
„Laikas spaudžia. Dar praeis koks mėnuo ir įmonės bus priverstos stabdyti projektus ir nutraukti sutartis, nes apyvartinių lėšų jau neturi, tokioje situacijoje avansu joms niekas nieko neduoda. Situacija yra tokia, kad asignavimų valdytojai turi priimti sprendimus dėl indeksavimo“, – sakė ji.
Anot D.Rimašauskaitės, šioje situacijoje reikėtų politinio sprendimo, kuris būtų kaip orientyras perkančiosioms organizacijoms, nes be jų tai daryti išdrįso tik kelios įstaigos.
„Problema – jokio politinio sprendimo nebuvimas dėl kainų indeksavimo. Įstatymai kaip ir leidžia, bet perkančiosios organizacijos atsisako tai daryti, nes neturi finansų. Yra atskiri atvejai, kai kelios savivaldybės sutiko tai padaryti, visa kita įstrigo. Sprendimų nebuvimas veda prie sutarčių nutraukimo, mums siūlo eiti į teismą ir kurti precedentą, bet tai problemos nesprendžia“, – kalbėjo D.Rimašauskaitė.
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas sako, kad lyderystės dabar turi imtis Vyriausybė, nes už projektų vykdymą atsakingos įstaigos tegali pasakyti tiek, kad neturi papildomų išteklių pabrangimui kompensuoti.
„Reikalingi konstruktyvūs sprendimai ir Finansų ministerija čia turėtų būti lyderė, kitaip mes ateisime į akligatvį. Spręskite, iš kur imti pinigų, jeigu skolintis negalime, reikia recenzuoti projektus ir pradėtus darbus užbaigti“, – sakė D.Gedvilas.
Finansų viceministras Gediminas Norkūnas teigė, kad universalaus sprendimo visiems projektams nėra, todėl sprendimus dėl kainų indeksavimo turėtų priimti už projektus atsakingos įstaigos.
„Perkančiosios organizacijos yra atsakingos už projektų vykdymą, kiekvienas iš jų turi būti patikrintas ir įvertintas, dėl ko ir kiek pabrango. Nematau centralizuoto sprendimo galimybės, ne visiems projektams vienodai brangsta, ne visur vienodai galima keisti apimtis“, – komitete sakė jis.
Tuo metu Ekonomikos komiteto narys Jonas Pinskus teigė, kad sprendimų ieškoti turėtų pati Vyriausybė.
Problemos turi būti sprendžiamos greitai, be papildomų pinigų iš šalies jų neišspręsime, ministerijos tarpusavyje nesusitaria.
„Problemos turi būti sprendžiamos greitai, be papildomų pinigų iš šalies jų neišspręsime, ministerijos tarpusavyje nesusitaria. Detalių labai daug, sprendimo nėra, lyderystės nėra, o gal noro ir kompetencijų nėra. Ne komitetas turi dirbti Vyriausybės darbą“, – kalbėjo Seimo narys.
Kainas indeksuoti siūloma dažniau nei kas metus ar pusmetį, o pabrangimą vertinti ne tik pagal Statistikos departamento duomenis, bet ir remiantis kitais šaltiniais – atskirų žaliavų kainomis prekybos biržose arba statybose dažniausiai naudojamų medžiagų krepšelio kaina.
Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Statybininkų asociacija tikina, kad Vyriausybė ir kitos perkančiosios organizacijos delsia priimti sprendimus indeksuoti statybų kainas arba ieškoti kitų būdų – verslo atstovų manymu, valstybės institucijos turėtų priimti pragmatiškus sprendimus: atidėti nebūtinus naujus projektus ir tinkamai užbaigti jau pradėtus.
Skaičiuojama, kad nieko nedarant, artimiausiu metu gali nutrūkti per 150 daugiau nei 300 mln. eurų vertės objektų statybos.
