LCKU kreditavimo skyriaus viršininkas Tomas Valauskas teigė, jog savarankiška ekonominė veikla yra labiausiai išplėtota turizmo regionuose.
„Smulkus ir vidutinis verslas koncentruojasi didžiuosiuose miestuose ir aplink juos, taip pat patenka ir kurortiniai miestai. Iš 10 savivaldybių, kuriuose verslumo lygis yra žemiausias, net 8 savivaldybės įsikūrusios pasienio regionuose. Šiuose regionuose smulkaus ir vidutinio verslo koncentracija yra gerokai žemesnė už šalies vidurkį,galimai didesnis šešėlis“, – spaudos konferencijoje sakė T.Valauskas.
Jo teigimu, būtina skatinti verslo investicijas regionuose: „Reikėtų investicijas nukreipti į regionus, skatinti verslo investicijas, skatinti jaunimo verslumą“.
Tyrimo duomenimis, pagal 1000-čiui gyventojų tenkantį mažų ir vidutinių įmonių skaičių žemėlapyje išsiskiria Neringa ir Vilnius. Čia smulkaus verslo koncentracija yra dukart didesnė už bendrą šalies vidurkį.
Pagal 1000-čiui gyventojų tenkantį mažų ir vidutinių įmonių skaičių žemėlapyje išsiskiria Neringa ir Vilnius.
Smulkusis ir vidutinis verslas koncentruojasi trijuose didžiuosiuose šalies miestuose ir rajonuose bei pajūrio kurortuose – čia gyventojai aktyviau užsiima individualia veikla, aktyviau kredituojami verslo naujokai.
Tuo metu žemiausias verslumo lygis yra Lazdijų, Vilkaviškio, Švenčionių rajonuose, Kalvarijoje, Birštone ir Visagine.
Lazdijų rajono ir Kalvarijos savivaldybės verslumo lygis – daugiau nei dukart mažesnis už šalies vidurkį (49 proc.), Vilkaviškio rajone jis siekia 51 proc., Birštono, Švenčionių rajono ir Visagino savivaldybėse – 53 proc.
Per metus iki šių metų pradžios mažų ir vidutinių įmonių skaičius išaugo 8 tūkst., iš jų daugiau nei pusė įsikūrė Vilniuje.
Lietuvos regionų verslumo žemėlapis sudarytas atsižvelgiant į tūkstančiui kiekvienos savivaldybės gyventojų tenkantį mažų ir įmonių skaičių, šių įmonių skaičiaus metinį pokytį, ekonominę veiklą vykdančių fizinių asmenų skaičių ir jo pokytį, taip pat išduotų kreditų Iš Verslumo skatinimo fondo skaičių.
