VERT pranešė suderinusi elektros perdavimo įmonės „Litgrid“ investicijas. Bendra antrojo etapo vertė – kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos dalimi – yra apie 1,22 mlrd. eurų. Iš jų Lenkijai teks beveik 536 mln. eurų, Estijai – apie 111 mln. eurų, Latvijai – 100 mln. eurų.
Šiame etape didžiausių lėšų pareikalaus jūrinė jungtis su Lenkija „Harmony Link“ ir sinchroniniai kompensatoriai kiekvienoje iš Baltijos šalių. Iki 700 megavatų nuolatinės srovės jūrinė jungtis turėtų būti tiesiama 2021-2025 metais.
Dėl sinchronizavimo projekto antrojo etapo kaštų ir naudos analizės bendrą sprendimą iki šio mėnesio pabaigos turės pasirašyti visos keturių šalių energetikos reguliavimo institucijos.
Perdavimo sistemos operatoriai iki gegužės 27 dienos turėtų pateikti paraišką Europos Komisijai dėl finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility, CEF).
Pirmajam darbų etapui, kurio metu yra modernizuojamos ir stiprinamos Baltijos šalių perdavimo sistemos, Europos Sąjunga pernai kovą skyrė maksimalų galimą 75 proc. finansavimą: trims Baltijos šalims iš viso skirta 323 mln. eurų, iš šios sumos 125 mln. eurų – Lietuvos elektros energetikos sistemai.
Bendra trimis etapais įgyvendinamo sinchronizavimo projekto vertė yra 1,6 mlrd. eurų.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Iki 2025 metų jos siekia sinchronizuoti tinklus su žemynine Europa.
I.Žilienė: VERT sprendimas – vienas esminių
Tarybos pirmininkė Inga Žilienė sako, kad tai yra vienas esminių sprendimų.
„Tai yra vienas esminių sprendimų, kuris leidžia tikrai pradėti priimti visus sprendimus visiems reguliuotojams iki balandžio 23 dienos“, – BNS penktadienį sakė I.Žilienė.
„Šiandien galima sakyti, kad antras etapas iš esmės jau leidžia užtikrinti sinchronizavimą su kontinentine Europa“, – pridūrė ji.
Dėl projekto antrojo etapo kaštų ir naudos analizės bendrą sprendimą iki šio mėnesio pabaigos turės pasirašyti visos keturių šalių energetikos reguliavimo institucijos. Keturių šalių operatoriai iki gegužės 27 dienos pateiks paraišką Europos Komisijai dėl finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility, CEF).
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad siekiama užsitikrinti maksimalų finansavimą iš Europos Sąjungos.
„Natūralu, kad turbūt nelauksime pačios paskutinės dienos (...) Planuojama, kad gegužės antroje pusėje turbūt, praktiškai paskutinėmis savaitėmis, pateiksime paraišką dėl CEF finansavimo antrajam etapui. Pačios paraiškos vertinimai jie bus rudeniop, kalbu apie rugsėjo mėnesį“, – BNS komentavo ministras.
Šiame etape didžiausių lėšų pareikalaus jūrinė jungtis su Lenkija „Harmony Link“ ir sinchroniniai kompensatoriai kiekvienoje iš Baltijos šalių. Iki 700 megavatų nuolatinės srovės jūrinė jungtis turėtų būti tiesiama 2021-2025 metais.
VERT penktadienį suderino „Litgrid“ investicijas. Bendra antrojo etapo vertė – kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos dalimi – yra apie 1,22 mlrd. eurų. Iš jų Lenkijai teks beveik 536 mln. eurų, Estijai – apie 111 mln. eurų, Latvijai – 100 mln. eurų.
„Trečias etapas būtų tik tuo atveju, jeigu prasidėjus sinchronizacijai, tai yra po 2025 metų, būtų poreikis investuoti papildomai, jeigu perdavimo sistemų operatoriai dar identifikuotų tam tikras silpnas tinklo vietas“, – teigė I. Žilienė.
Dėl baterijų operatoriams duota metai laiko
Į sinchronizavimo projekto antrojo etapo investicijas Lietuvos ir Latvijos operatoriai (PSO) įtraukė ir baterijų energijos kaupimo sistemos (BEKS) dažniui reguliuoti finansavimą, tačiau operatoriai per metus laiko dar turės pagrįsti, kad paslaugos negalima realizuoti rinkos sąlygomis.
„Esame pritarę šitos investicinės dalies įtraukimui į (sinchronizavimo – BNS) projekto antrą dalį, tačiau su sąlyga – ką mes šiandien ir priėmėme, – kad per metus laiko visi Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai turi atlikti rinkos testą, ar rinkos dalyviai gali pasiūlyti tokias paslaugas. Jeigu rinkos testas parodytų, kad tokias paslaugas gali užtikrinti rinka, tokiu atveju kitais metais jie negalėtų teikti paraiškos dėl Europos Sąjungos paramos ir šita dalis būtų išeliminuota iš viso projekto“, – sakė I.Žilienė.
Jos teigimu, VERT sprendimas buvo derintas su Europos Komisija, kuri taip pat mano, jog reikia atlikti rinkos testą ir pasitikrinti, ar negali rinka užtikrinti tokių paslaugų.
„Litgrid“ penktadienį BNS teigė, kad baterijos yra įtrauktos į investicijų paraišką, tačiau ar jas statys pati operatorė, ar pasirinkti rangovai, VERT nuspręs 2021 metų pirmąjį pusmetį, po rinkos apklausos, kurią iki kitų metų sausio atliks „Litgrid“.
Pasak VERT, remiantis Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorių atliktos kaštų ir naudos analizės rezultatais, kiekviena iš keturių šalių gauna teigiamą grynąją naudą, todėl kiekvienos šalies investicijų kaštai dengiami atitinkamo Baltijos šalių ar Lenkijos PSO.
„Harmony Link“ ir sinchroniniai kompensatoriai
Antruoju etapu Lietuvoje numatyta naujos jūrinės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statyba ir jai prijungti reikalingos Darbėnų 330 kV skirstyklos statyba, esamos perdavimo linijos rekonstravimas ir naujo 330 kV ruožo iki Darbėnų pastotės statyba, taip pat sinchroninių kompensatorių statyba.
„Iki 2024 metų turi būti įdiegti du vienetai sinchroninių kompensatorių, pagal šitą sprendimą (...) Šiandien tai yra projektas, kuris ir bus teikiamas dėl Europos Sąjungos paramos“, – komentavo I.Žilienė.
„Litgrid“ priminė, kad vienas kompensatorius jau įtrauktas į pirmąjį finansavimo etapą.
„Pirmame sinchronizacijos etape, kuriam finansavimą jau gavome, buvo įtrauktas vienas sinchroninis kompensatorius. Dabar įtraukėme kitus du. Iš viso statysime visus tris“, – BNS komentavo „Litgrid“.
Alytaus ir Telšių pastotėse sinchroninius kompensatorius planuojama įrengti iki 2022 metų pabaigos, o Neries pastotėje – iki 2024 metų pabaigos. Vieno kompensatoriaus preliminari vertė – 25 mln. eurų, tačiau, kaip anksčiau sakė „Litgrid“, konkrečios kainos dar gali keistis.
Kaip anksčiau skelbė operatorė, Lietuvai šie įrenginiai itin aktualūs, nes į perdavimo tinklą planuojama integruoti iki 700 MW atsinaujinančių energijos išteklių.
Pirmajam darbų etapui, kurio metu yra modernizuojamos ir stiprinamos Baltijos šalių perdavimo sistemos, Europos Sąjunga pernai kovą skyrė maksimalų galimą 75 proc. finansavimą: trims Baltijos šalims iš viso skirta 323 mln. eurų, iš šios sumos 125 mln. eurų – Lietuvos elektros energetikos sistemai.
Bendra trimis etapais įgyvendinamo sinchronizavimo projekto vertė yra 1,6 mlrd. eurų.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Iki 2025 metų jos siekia sinchronizuoti tinklus su žemynine Europa.
