Pasak Renato Pociaus, einamojo mėnesio garantinio tiekimo kaina neturėtų būti nustatyta remiantis ankstesnio mėnesio elektros kaina biržoje.
Tuo metu energetikos viceministrė Inga Žilienė teigia, kad kol vyksta elektros rinkos liberalizavimas, buitiniams vartotojams garantinio tiekimo sistema neturėtų būti keičiama.
„Šiandien ydinga garantinio tiekimo kainodaros situacija yra ta, kad garantinio tiekimo kaina nustatoma praėjusio mėnesio biržos kaina prie jos pridedant 15 proc. antkainį“, – antradienį LRT radijui sakė R.Pocius.
„Nelyginama kokia yra to paties laikotarpio biržos kaina, bet imama kito laikotarpio biržos kaina, kas iš esmės ir iškreipia visą tą garantinio tiekimo kainodaros mechanizmą ir neskatina vartotojų rinktis nepriklausomo tiekėjo“, – sakė jis.
Garantinis tiekimas apskaičiuojamas prie praėjusio mėnesio didmeninės elektros kainos vidurkio pridėjus 15 proc. koeficientą.
Pasak VERT vadovo, garantinio tiekimo kainodara turėtų būti tokia, kad garantinis tiekimas būtų brangesnis nei nepriklausomų tiekėjų siūlytos fiksuotos bei nefiksuotos kainos planai.
„Garantiniame tiekime esantys vartotojai, jei jie nesiėmė jokių priemonių, turėtų mokėti brangiau už elektrą nei pasirinkę nepriklausomą tiekėją. Tai iš esmės išspręstų tą klausimą, galbūt ne visa apimtimi“, – pabrėžė R.Pocius.
„Tokiu atveju išvengtume tokių manipuliacijų ir viešojoje erdvėje skelbiamos žinutės, kad garantinis tiekimas yra pigesnis nei nepriklausomų tiekėjų“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu energetikos viceministrė Inga Žilienė sakė, jog garantinio tiekimo kainodara buitiniams vartotojams neturėtų būti keičiama kol vyksta elektros rinkos liberalizavimas. Trečiasis liberalizavimo etapas turės pasibaigti iki 2026 metų.
„Kol vyksta buitinių vartotojų liberalizavimo procesas ir jis nėra pasibaigęs, garantinio tiekimo kainodara neturėtų keistis. Turime dar klientų, kurie dabar domisi šita rinka, domisi kaip ta kainodara vyksta. Dar laukia nemažas trečiasis liberalizavimo etapas. Manome, kad nėra tinkamas laikas keisti kainodarą“, – teigė I.Žilienė.
Valstybės valdoma bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) garantinį elektros tiekimą teisės aktais įpareigota užtikrinti pusmetį, tačiau jos vadovas Renaldas Radvila sako, kad daugumai klientų ši paslauga teikiama ilgiau.
„Labai aiškiai suprantame, kad tas nutraukimas yra tikrai kraštutinė priemonė šiais laikais, kai elektra yra vienas iš pagrindinių tiek šilumos, tiek apšvietimo šaltinių“, – sakė R.Radvila.
Anot jo, ESO ieško būdų skatinti garantinio tiekimo klientus rinktis nepriklausomą tiekėją, vykdo informacines kampanijas.
R.Radvilos teigimu, gyventojų su garantiniu tiekimu skaičius išlieka stabilus: „Nors kiekvieną mėnesį klientai migruoja, nutraukia sutartis su vienu tiekėju, nesuspėja arba dar neįsigalioja sutartis su naujuoju. Kai kurie klientai į garantinį tiekimą įkrenta vienam mėnesiui.“
ESO garantinį tiekimą šiuo metu teikia 40 tūkst. buitinių vartotojų ir 20 tūkst. verslo klientų.
Tiek R.Pociaus, tiek I.Žilienės teigimu, elektros tiekimo nutraukimas ilgiau nei pusmetį garantinį elektros tiekimą gaunantiems klientams būtų kraštutinė priemonė, kurios taikyti nereikėtų.
Garantinis tiekimas užtikrinamas pirmojo ir antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams, kurie dar nepasirinko nepriklausomo tiekėjo.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugsėjį standartinio garantinio tiekimo vienos laiko zonos plano kaina siekia 25 centus už kilovatvalandę (kWh). Palyginti su rugpjūčio mėnesiu, garantinio elektros tiekimo kaina išaugo 5–6 procentais.
Tuo metu nepriklausomi elektros tiekėjai dvejiems metams elektros kainą vidutiniškai rugsėjį siūlė užsifiksuoti už 25,3 cento už kWh, metams – už 24,7 cento už kWh. Nefiksuotos kainos planų vidurkis siekė 25,6 cento už kWh.
