Skaičiuojama, kad kai kuriems pervežimo paslaugų teikėjams dėl pakeistų taisyklių taršos mokestis išaugo net 7 kartus, kas ženkliai didina nuostolius ir stumia į bankrotus, ypač keleivinį transportą.
Tai rašoma Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kreipimęsi į Finansų, Aplinkos, Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, Valstybinę mokesčių inspekciją.
Asociacijos „Linava“ inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus Andriaus Burbos teigimu, po Naujųjų metų asociacija sulaukia vis daugiau transporto įmonių nusiskundimų dėl drastiškai išaugusio taršos mokesčio, kurį susimokėti reikia atgaline data, pagal pakeistą taršos mokesčio skaičiavimo tvarką.
„Praėjusių metų pabaigoje aplinkos ir finansų ministrų įsakymais skubotai, nesikonsultuojant su verslu ir kitomis suinteresuotomis grupėmis, buvo pakeistos taršos mokesčio skaičiavimo taisyklės. Verslas supranta valstybės siekį mažinti aplinkos taršą ir visuomet yra pasiruošęs bendradarbiauti ieškant visoms pusėms priimtinų sprendimų. Visgi šis atvejis labai nuvylė, nes apie tai nebuvome informuoti ir kviesti į diskusijas. Šis, už nugaros priimtas, sprendimas kai kurioms įmonėms, ypač teikiančioms keleivių pervežimo paslaugas, išlaidas padidino net 7 kartus. Taip didėja bankrotų rizika, nes ne visi gali sau leisti susimokėti ženkliai išaugusį mokestį“, – sako A.Burba.
Būtent todėl, pasak jo, prašome Aplinkos ir Finansų ministerijų panaikinti gruodžio 17 d. patvirtintą įsakymą ir atstatyti ankstesnį mokesčio dydį, o naujoves pradėti taikyti ne atgaline data, t.y. nuo 2021 m. sausio 1 d., o nuo kito termino, aptarus galimas pasekmes su verslo atstovais.
Keleivinio transporto „Busturas“ generalinis direktorius Vaidas Seirackas tvirtina, jog šis sprendimas – lyg spjūvis verslui į veidą, nes taršos mokesčio skaičiavimo pakeitimai pasirašyti gruodžio 17 d., prasidėjus šventiniam periodui, kai retai, kas tikrina, ką valstybės institucijos nusprendė.
„Įprastai šį mokestį reikia sumokėti iki vasario vidurio už praėjusius metus, tad įmonės planuoja savo biudžetus. Šis sprendimas skaudžiai atsilieps savivaldybių keleivių vežėjams, kurie savo biudžetus planuoja į priekį, o 2021 m biudžetas jau seniai patvirtintas. Vietoje planuotos 3 tūkst. eurų įmokos už praėjusius metus dabar turėsime sumokėti 21 tūkst. eurų. Kai kurie maži autobusų parkai metus planavo baigti su minimaliu pliusu, o perskaičiavus taršos mokestį, baigs su minusu“, – sako V.Seirackas.
Jo teigimu, ši naujovė palies ir privačius keleivių vežėjus, nes pagal naująją metodiką, nepaisant to, ar dyzelinė transporto priemonė su Euro 0, ar su moderniu Euro 6 varikliu, šis mokestis visiems yra vienodas.
Asociacijos viceprezidentas Rimantas Martinavičius atkreipia dėmesį į tai, kad tiek privatūs, tiek savivaldybių keleivių vežėjai visus metus dirba vildamiesi turėti bent minimalų pelną, o dabar, po mokesčių reformos suprato, kad sugeneravo minusą.
„Dažniausiai Lietuvoje keleivinio transporto įmonės dirba nuostolingai arba generuoja minimalų pelną ir visus metus atsakingai planuoja išlaidas, kad metų pabaigoje būtų kuo mažesnis minusas. Apmaudu, kad net nepasitarus su rinkos dalyviams, kuriems aktualūs pakeitimus, priimami sprendimai, kurie, maža to, dar taikomi atbuline tvarka. Ne kiekviena įmonė išgalės susimokėti net 7 kartus išaugusį mokestį. Ši naujovė kai kuriuos keleivių vežėjus stums ties bankroto riba“, – sako R.Martinavičius.
Be to, toks sprendimo priėmimo būdas prieštarauja ne tik teisėkūros interesams, bet ir teisėtiems verslo lūkesčiams, nes metų pabaigoje priimtų sprendimų nebuvo galima numatyti praėjusių metų pradžioje ir jiems tinkamai pasiruošti. Tai yra padidintas mokestis skaičiuojamas už praėjusius 2021 m., taip pažeidžiant vieną pagrindinių teisės principų – teisės aktai netaikomi atgaline data.