Tokius siūlymus ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei ir finansų ministrei Gintarei Skaitei pateikė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, išanalizavusi užsienio šalių pavyzdžius, kuriose vežėjams gražinama dalis už dyzelinį kurą sumokėto akcizo.
Jau eilę metų kai kurios Europos valstybės savo ir užsienio šalių vežėjams, tarp jų – ir Lietuvos, turintiems transporto priemones, kurių svoris viršija 7,5 tonų, grąžina dalį sumokėto akcizo dyzelino kurui. Pavyzdžiui, Belgija grąžina apie 0,24 Eur už litrą, Prancūzija – 0,1517 Eur, Ispanija – apie 0,049 Eur, Italija, – 0,21 Eur, Slovėnija – 0,057 Eur. Būtent tokį mechanizmą „Linava“ siūlo įgyvendinti ir Lietuvoje.
Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, transporto sektorius palaiko Vyriausybės iniciatyvas mažinti aplinkos taršą, tačiau didinant akcizą dyzelinui, sudėtinga bus pasiekti norimų rezultatų – gali tekti nusivilti dėl gręsiančių ekonominių nuostolių valstybės mastu. Tad reikėtų įvertinti jau pasiteisinusią Europos šalių praktiką akcizų taikymo srityje.
„Mūsų šalis yra tranzito kelias dideliam kiekiui vežėjų, tarp jų – ir užsienio, tad toks akcizo grąžinimo mechanizmas Lietuvą netgi darytų patrauklia užsienio transporto įmonėms, kurios gabena krovinius per Lietuvą. Nusprendus įdiegti tokią naujovę, jos dyzeliną pirktų ne kitose valstybėse, o būtent Lietuvoje. Tai neabejotinai būtų naudinga ir Lietuvos biudžetui, ir vietiniam verslui, užsiimančiam degalų prekyba“, – įsitikinęs Z.Buivydas.
Priešingu atveju, pasak jo, nesiimant jokių papildomų priemonių, kurios skatintų investicijas likti mūsų šalyje, akcizo dyzelino didinimas turės neigiamas pasekmes šalies verslui ir Lietuvos konkurencinei aplinkai.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sutinka, kad tolesnis akcizų dyzelinui didinimas Lietuvai nebūtinai atneš daugiau biudžeto pajamų dėl konkurencinės aplinkos.
„Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenys rodo, kad šiuo metu akcizas dyzeliniam kurui Lenkijoje siekia 330 eurų tūkstančiui litrų, Lietuvoje – 372 eurus tūkstančiui litrų dyzelinio kuro. Lenkijoje akcizas dyzeliniam kurui absoliučiai atitinka minimalų ES reikalavimą, tuo metu Lietuvoje akcizas dyzeliniam kurui yra beveik 13 proc. didesnis nei Lenkijoje ir ES minimumas. Kas reiškia, kad toliau didinant akcizo dyzeliniam kurui dydį, Lietuva rizikuoja prarasti dalį biudžeto pajamų. Todėl šiuo atveju būtų prasminga pagalvoti apie papildomas priemones, pavyzdžiui, dalies sumokėto akcizo grąžinimą“, – sako ekonomistas A.Izgorodinas.
Jo teigimu, akcizai užima antrą vietą po PVM Lietuvos biudžeto pajamų struktūroje, todėl akcizų politikoje reikia vadovautis konkurencingumo principu – jei kitos ES valstybės taiko tam tikras lengvatines verslui praktikas, analogiškai turi elgtis ir Lietuva.
Asociacijos viceprezidentas Vytas Bučinskas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvai pradėjus grąžinti dalį sumokėto akcizo vežėjams padidėtų bendras akcizo surinkimas šalyje, nes čia degalus pigiau piltųsi ir Europos šalių vežėjai, vykstantys tranzitu per Lietuvą, pavyzdžiui, estai, latviai, suomiai, lenkai.
„Branginant taršaus kuro akcizą ir nesiimant kitų priemonių, kurios skatintų degalus pirkti Lietuvoje, o ne svetur, šalies biudžetas neteks didelės dalies pajamų o akcizo branginimas neduos tokio efekto aplinkos taršos mažinimui, kaip tikimasi. Tokiu atveju tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių vežėjai degalus pilsis svetur, kur jie bus pigesni, pavyzdžiui, Lenkijoje, o vykdami tranzitu per Lietuvą to nedarys“, – sako V.Bučinskas.
Tai reiškia, kad gali didėti ekonominiai valstybės nuostoliai – didelė dalis vežėjų dyzeliną pradėtų piltis kitose valstybėse, kuriose akcizas ir paties dyzelino kainos yra mažesnės. Tokiu atveju būtų sumokama mažiau mokesčių į Lietuvos biudžetą, o dėl to išloštų kitos valstybės, kurių biudžetų surinkimas iš akcizų didėtų.
Transporto verslo ekspertai kaip analogišką akcizo dyzelinui didinimo pavyzdį pateikia Estiją – toks sprendimas šioje šalyje tapo ekonomine problema.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) nurodo, kad dyzelinio kuro įperkamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o nelegalaus kuro prieinamumas Lietuvos gyventojams – vienas didžiausių. Tad siūlomas dyzelinio kuro akcizo didinimas nemažintų aplinkos taršos, o padidintų „šešėlio“ plitimą degalų sektoriuje.
Lietuvoje siūloma didinti dyzelino akcizą nuo 2023 metų – iki 410 Eur už 1 tūkst. litrų (šiuo metu yra – 372 Eur), nuo 2024 metų – iki 466 Eur, o nuo 2025 metų – iki 500 Eur.
