6 Vilniaus vietose, Gedimino pr., Pilies, Santariškių, Kalvarijų, Žygimantų ir Islandijos gatvėse, įrengti davikliai realiu laiku matuoja Vilniaus praeivių emocinę būklę (kiek laimingas, liūdnas, supykęs, nustebęs, išsigandęs, pasibjaurėjęs), valentingumą (teigiamų ir neigiamų emocijų skirtumą), susijaudinimą, ar praeiviui įdomu-nuobodu, taip pat fiziologinius duomenis, tokius kaip pulsas, kvėpavimo dažnis ir veido temperatūra.
Atrodytų lyg visuotinis sekimas, tačiau VGTU profesorius A.Kaklauskas nuramina, kad taip nėra – asmeniniai duomenys nerenkami, sistema skaičiuoja nuasmenintus valandinius praeivių nuotaikų ir kitų duomenų vidurkius.
ES remiamą ROCK projektą įgyvendinantys VGTU mokslininkai matuoja, kiek gyventojų būsenas veikia orai, tarša, saulės elektromagnetinės audros ar kiti veiksniai.
Tyrimo duomenys jau dabar patvirtina, kas atrodytų akivaizdu: pirmadienio rytą nuotaika prasčiausia, o geriausia penktadienį. Žmonės laimingesni per šventes, o po jų nuotaika krinta žemiau, nei buvo prieš tai. Tyrimų rezultatai jau virto aibe mokslinių straipsnių.
Tačiau ne vien tai mokslininkų tikslas. Dabar A.Kaklauskas bando išvesti laimės formulę.
Kokios vilniečių nuotaikos prieš Kalėdas?
Šaltuoju metų laikotarpiu vilniečių laimė būna mažesnė – ROCK programos vadovo A.Kaklausko surinktais 2017 m. duomenimis matyti, kad žiemą vilniečiai yra mažiausiai laimingi.
Tačiau per šventes laimės matavimai rodo didesnius įverčius.
Per 2017 m. kalėdinį laikotarpį, aukščiausias laimės lygis buvo pasiektas Kūčių dieną, o per Kalėdas laimės lygis smarkiai krinta. Antras aukščiausias laimės lygmuo pasiekiamas Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31-ąją. Sausio 1-ąją laimės lygis, vėlgi, smarkiai krinta ir būna vienas mažiausių.
Panašiai ir per kitas šventes, praeivių nuotaika gerėja Kaziuko mugės metu ar švenčiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Realiu laiku praeivių Vilniuje laimės lygmenį galima matuoti specialioje svetainėje.
Su 15min skaitytojais A.Kaklauskas dalijasi įžvalgomis, kaip galima padidinti asmeninę laimę.
– Ką jūs matuojate ir kaip jūs matuojate?
– Matuojame tris pagrindinius dalykus. Pirma, tai yra šešios emocijos: ar linksmas, ar piktas ir pan. Po to, matuojame valentingumą, tai yra nuotaikų suma – gera ar bloga nuotaika, taip pat susijaudinimą, kiek tos emocijos yra stiprios ar silpnos. Pvz., ar labai stipriai piktas, ar labai stipriai linksmas. Taip pat matuojame afektinę būseną, tai yra, ar įdomu, neįdomu, sutrikimą.
Ir tuomet dar matuojame fiziologinę būklę – sistema nustato, vyras ar moteris, priskiria amžiaus grupę, matuoja veido temperatūrą, kvėpavimo dažnį ir pulsą.
Lygiagrečiai mes gauname duomenis apie oro temperatūrą, įvairius magnetinius, oro taršos dalykus.
Gautus duomenis analizuojame įvairiausiais pjūviais. Tiek per dienos ciklą, savaitės ciklą, per asmens amžiaus pjūvį, kadangi žmonės yra skirtingi. Taip pat pagal sezonus, kitus ciklus, švenčių ir ne švenčių metu. Dabar lyginame duomenis su pasaulio duomenimis.
– Kaip jūsų aparatūra įvertina žmogaus savybes, ar jis laimingas ar nelaimingas, ar susijaudinęs? Juk net žmogui iš pirmo žvilgsnio tą sudėtinga įvertinti, o kaip tą daro mašinos?
– Faktiškai yra 40 taškų žmogaus veide: jei lūpos kampučiai eina į viršų – žmogus linksmas, jei į apačią – liūdnas. Ištyrus tūkstančius žmonių išskirta 40 taškų, kaip jie keičiasi veide esant skirtingoms nuotaikoms. Ir pagal tai viskas nustatoma.
Panašiai veikia ir mūsų intuicija – kai mes žiūrime į žmogų ar telefonu klausomės balso, mes žinome, kaip tas žmogus jaučiasi.
– Bet žmogus į kameros akiratį patenka kelioms sekundėms, kiek tai tikslu?
Gal ilgiau nei kelioms sekundėms, nes stovi prie šviesoforo. Tyrimai rodo, kad tikslumas siekia apie 87-90 procentų. Mes patikimumą irgi tyrėme. Turime 300 milijonų duomenų vienetų, nustatyta 100 tūkst. koreliacijų. Mes lyginame savo duomenis su svetimais, tikriname patikimumą.
– Jei prie šviesoforo kabės plakatas „šypsokitės, jus stebi“, gal įmanoma sistemą apgauti?
– Literatūroje aprašoma pavyzdžių, ką daryti, jei vyras nori apgauti žmoną – turi nuo jos nueiti 10 kilometrų, užsidaryti už durų, atsigulti į lovą, užsidėti ant savęs dešimt pagalvių. Ir tai moters neapgausi.
Apskritai patariama, kai žmonės bendrauja, geriau nieko nevaidinti. Žmonių stipri intuicija, jis viską jaučia. Jei tau stipriai nemalonu bendrauti su žmogumi, bet vaidini, kad malonu, jis vis tiek tą dalyką jaučiasi. Matosi iš akių, iš veido.
– Internete plinta informacija, esą skleidžiamų bangų pagalba versite žmones eiti į karą ar kitaip juos paveiksite, o jūsų projektas skirtas sekimui. Kaip tą vertinate?
– (Juokiasi) Na net jei ir žmogus taip klaidina, tai irgi yra reklama. Pats žinomiausias pagal citavimą pasaulio mokslininkas yra Karlas Marxas, na ir kas, kad pusė jį citavusių pasakė, kad čia visiškas absurdas, o pusė pasakė, kad gal ten ir viskas gerai yra. Nors pusė sakė, kad rašo nesąmones, jis tapo žinomiausiu pagal citavimų skaičių.
(Mokslininkas, norėdamas paaiškinti, kaip veikia jų sistema, redakcijos paštą užvertė šimtais puslapių mokslinės literatūros).
– Ką įdomiausio atradote, ką nustatėte? Kas labiausiai paveikia žmonių nuotaikas, kas jas pagerina, o kas pablogina?
– Lyginant per amžiaus grupes, kuo jaunesnis ar kuo senesnis žmogus būna, tuo jis laimingesnis. O jei per vidurį – žmogus nori vaikus auginti, nori pinigus uždirbti, butą išsipirkti, mašinos, keliauti, ilsėtis. Visko nori, nori ir nori. Gražus periodas būna iki 30-35 metų ir virš 60-ies metų. O tarpe nuo 30 iki 60 metų žmogus nori, meta visas jėgas, didžiules ambicijas, jam ne viskas pavyksta ir dėl to atsiranda daug problemų. Tai Vilniuje pasitvirtino. Net ir medikai sako, kad dabar gana dažnai infarktą gauna ir 35 metų vyrai.
Kitas dalykas, pasitvirtino dienos ciklai, savaitės ciklai. Pvz., žmogus taip sutvertas, kad iš principo ryte ir vakare jis būna laimingesnis dėl cirkadinio ciklo. Dar prie to prisideda ir kitas dalykas – daugiau nei pusė žmonių nelabai mėgsta savo darbą, darbas nėra jų hobis. Dėl šių dviejų priežasčių rytais ir vakarais žmonės būna laimingesni nei dieną.
Žvelgiant į savaitę, penktadienis būna geriausias, o šeštadienis taip pat laimingesnis nei darbo dienos.
Vyrams namuose ne taip gerai kaip moterims. Moteris turi daugiau poreikių ir užsiėmimų, priskaičiuojama 3000 ar daugiau, o vyrai gal teturi 10 ar dar mažiau. Mūsų tyrimai rodo, kad moterys namuose, vakarais, rytais, šeštadieniais ar sekamdieniais yra laimingesnės, jos turi daugiau ką veikti, įvairiausių hobių.
Tuomet yra metų ciklai. Kai tamsu, dažniau visi linkę į depresiją. Senukai ir vaikai mažiau serga depresija, o štai vidurinio amžiaus grupė, ypač vyrai, dažniau. Atitinkamai tai veikia fiziologinius parametrus, temperatūrą – tai keičiasi pagal visus tuos ciklus.
– Kam viso to reikia? Ką su šiais duomenimis norite atlikti?
– Dabar siekiame įvairioms amžiaus grupėms išvesti formules, jas papildyti įvairiais kintamaisiais – kokia turėtų būti laimės formulė. Kaip tai priklauso, pvz., kai keičiasi tarša, magnetinės audros ar kiti dalykai.
Turime daugybę duomenų, daugybę priklausomybių, matematiškai tikriname modelių patikimumą ir įvairias formules kuriame, kada žmogus piktas, kada linksmas, kada jam įdomu, kada neįdomu.
Praktinis to pritaikymas, pvz., – nuo laimės priklauso žmogaus aktyvumas, didesnis jo našumas. Yra 300-500 atvejų, kada laimingo žmogaus kokybė padidėja. Didėja ir bendras BVP, žmogus našiau dirba, geriau atsimena, geresni jo santykiai, jis sveikesnis ir t.t.
Jei žmogus laimingas, jam geriau sekasi visose srityse.
Dabar matuojame ne tik Vilniuje, bet ir Briuselyje tai darėme, Bolonijoje, Lisabonoje, dabar turi prasidėti ir Šri Lankoje. Po visą pasaulį siuntinėjame šią įrangą.
– Kokios vilniečių nuotaikos prieš šias šventes?
– Bendros tendencijos – žinokite, visą laiką nuotaika pakyla, pagerėja, kai yra šventės. Pagrindinis dalykas – jei žmogus daro tai, ką jis nori, jis visą laiką būna laimingas. O jeigu jis daro tai, ko nenori, yra prievartaujamas kažką daryti darbe, tai jis ir nelaimingas. Dabar ypač moterys turi daug ką veikti.
– Kaip tą galima paaiškinti?
– Amerikoje, pavyzdžiui, didžiausią problemą kelia senyvi žmonės, ypač vyrai, kurie buvo įsikibę savo darbų, aukštų pareigų ir nenori iš jų išeiti. Ir Europoje, ir Lietuvoje daug vyrų miršta vos tik išėję į pensiją. Kol jie dirba darbe, jie turi ką veikti nuo ryto iki vakaro, o kai grįžta po darbo namo – nėra ko veikti.
Išėję į pensiją vyrai turi mažiau užsiėmimų, hobių, turi mažiau poreikių ir tai sukelia baisių problemų visame pasaulyje. Palikę įdomų darbą ar geras pareigas labai daug vyrų miršta, kadangi jie praranda, kuo domėtis.
Moterys turi tūkstančius susidomėjimo dalykų: gėlytes augina, dar kažką, joms tai nesijaučia.
Dabar pagrindinis matavimų tikslas – JAV skiria didžiulius pinigus sveikatos apsaugai ne per vaistus. Lietuvoje irgi pastaruosius 5 metus kalbama, kad žmones reikia gydyti ne vaistais, o sudaryti jiems sąlygas, kad jie sveikai gyventų.
Tarkime, jei žmogus gyvena šalia parko, jis gyvens 5 metais ilgiau ir Amerikoje sukurs 10 tūkst. JAV dolerių BVP daugiau, nei kiti. Aiškinama, kad jei gražu, tai ramina, o iš neturėjimo, ką veikti, žmones eina pasportuoti – tai vėl prideda sveikatos. Dideli pinigai skiriami, kad žmonės turiningai, įdomiai leistų laiką neužterštoje aplinkoje. Tada senoliai mažiau serga ir yra laimingesni, ir jaunimui tas pats.
– Atrodo keista, kad gruodį jūsų skaičiuojamas laimės indeksas yra gana žemas, jis pradeda augti per šventes, o aukščiausias būna būtent per Kūčias, o per Kalėdas vėl krenta itin žemai. Kas tą lemia?
– Na pavyzdys – pats blogiausias dalykas daug kam yra pirmadienio rytas. Reiškia, žmogus būna laimingas šeštadienį, sekmadienį truputį mažiau, į darbą ruošiasi. O jau pirmadienį ryte – viskas, į darbą reikia. Visą laiką per šventes būna geriausia, o po švenčių viskas baigiasi, balius baigiasi, kasdienybė prasideda – reikės daryti viską, kas priklauso, o kur čia laimė?
Ne visi turi tokį darbą, kuris būtų lyg hobis.
– Bet pirmoji Kalėdų diena dar šventinė diena, lyg ir turėtų būti žmonės laimingesni?
– Didžiulė problema, kad čia nėra laboratorinis tyrimas. Gali būti, kad eina žmogus, pamatė vienas gražią panelę ar draugą, o gal avariją – žmones veikia tūkstančiai faktorių. Dažniausiai pasaulyje atliekami laboratoriniai tyrimai, kur visi faktoriai kontroliuojami.
Čia didelis sudėtingumas tame, kad tave iškart veikia tūkstančiai faktorių: vėjas papūtė, mašina papypsėjo, dujos kažkokios atėjo ar dar kažkas. Labai sudėtinga įvertinti ne laboratorinėmis, o realiomis sąlygomis.
– Žmonės ir patys negali daug ko kontroliuoti: negali staiga pakeisti savo darbo, nutildyti eismo ar kitų išorinių dalykų. Bet gal jūs nustatėte kokių paprastų receptų, kaip būtų galima padidinti savo laimę?
– Yra. Aš pasakysiu ne savo formulę, bet svetimą. Tą ir aš, ir daug kas buvo supratęs ir visos pasaulio religijos tą patį siūlo, Azijos, ir visos kitos.
Laimė supaprastintai yra tai, ko aš noriu iš gyvenimo, ir ką aš gaunu. Visos pasaulio religijos siūlo atsigręžti žmogui į save, į gamtą, siekti to, ką gali pasiimti iš savęs ar iš gamtos. Siūlo atsisakyti visokių didelių baisiai brangių mašinų, kelionių, viso, kas nepasiekiama ar labai sudėtinga.
Pavyzdžiui, jei žmogus labai ambicingas ir nori gauti 95 procentus visko, kad šeimoje viskas būtų gerai, kad turėtų didžiulį butą, namą, mašiną, keliones, vaikus ir visa kita. Tai jei vietoje 95 procentų jis pasieks 25 procentus, jis prasikeiks, kaip jam sunku. O koks nors induistas tikisi gauti 5 procentų ir jei gauna 7 procentus, tai jis laimingesnis.
– Kokius procentus turite omenyje?
– Kalbu apie ambicijas. Jei aš, pvz., noriu visko visko visko. Jei žmogus nori visko, tai sau gyvenimą susigadins. O religijos siūlo apsiriboti tais poreikiais, kuriuos davė gamta ir Dievas. Tarkime, jei aš mėgstu lauke pasivaikščioti, pabėgioti – tai aš galiu gauti visada. Noriu gyventi su šeima – tai irgi visada gausi. Noriu įdomaus darbo – vėlgi, gausi kažkokį įdomų darbą.
Jei žmogus kelia tikslus, kurie jam reikalingi, tai baisiai daug jų nebus ir jis visą laiką tai pasieks ir bus laimingas. Bet jei noriu super brangios mašinos už milijoną eurų ar gyventi miesto centre name už 10 mln. eurų, ar turėti labai gražią moterį, 20 metų jaunesnę, prie kurios sukasi visi vyrai…
Tarp kitko, tyrimai rodo, kad jei vyras turi super gražią žmoną, tai dažniausiai ir miršta 52 metų, kadangi daug streso kelia matant, kaip visi prie jos lenda.
– Kalbate, kad religijos siūlo paprastus receptus. O jūs pats religingas?
– Ne, aš visiškai nereligingas, bet mane tie dalykai domina. Aš ir filosofija domėjausi visą gyvenimą.
Pats principas yra paprastas. Žmogus turėtų kelti tokius tikslus ir ambicijas, kurias tikrai gali įgyvendinti ir pasiekti. O jei norėsi visko, sugadinsi sau gyvenimą. Ir dabar pilna 40 metų vyrų, mirusių nuo infarkto. Visko pasiekti neįmanoma.
– Ar šie tyrimai leido jums pačiam padidinti savo laimės lygį?
– Jeigu darbas žmogui yra lyg hobis, žmogus visą laiką daugiau pasiekia.
Jei nori žmogui sugadinti gyvenimą – liepk jam daryti tai, ko jis nenori. Tada viskas jam bus blogai. Tūkstančiai yra tyrimų.
Vienas Anglijoje atliktas tyrimas lygino neturtingus mažus vaikus, kurie yra protingi, su turtingesniais, kurie ne tokie protingi. Praėjus porai metų, juos palygino. Turtingi vaikai gyveno pasiturinčiai, gerose sąlygose, valgė gerą maistą, turėjo gerus draugus, sportavo, sveikai gyveno, o tie vargšeliai neturėjo nei pinigų, nei gerų gyvenimo sąlygų. Tai neturtingųjų vystymasis sulėtėjo, o turtingųjų – pagreitėjo, ir jie aplenkė.
Europa šimtą metų bando išspręsti atskirties problemą, kodėl, pvz., Churchillio giminė tūkstantį metų buvo prie valdžios, o visi kiti lieka apačioje. Vėlgi, teorija sako, kad jei žmogus mokosi gerose mokyklose, sveikai gyvena, užsiiminėja sportu, turi gerus draugus, tai jo vystymasis bus labai greitas. Atitinkamai, kur nors kaime galbūt oras geresnis, streso mažiau, tačiau aplinka kitokia ir vystymasis sulėtėjęs. Dėl to Europa tos socialinės atskirties negali įveikti.
– Kiek laiko dar planuojate tęsti matavimus Vilniuje ir koks jūsų galutinis tikslas – ką norėtumėte pasiekti?
– Planuojame veikti dar pora metų, nes ir Vilniaus savivaldybė dabar aktyviau įsitraukė.
O pagrindinis tikslas – jei žmogus daro, kas jam įdomu ir jis laimingas, tai jo pasiekimai yra didžiuliai, čia ne tik laimės problema, bet ir ekonominių pasiekimų problema.
Tikslas – reikia, kad žmonės gyventų laimingai ir sveikai, pridėtų ekonomikos, darbo našumo kūrybingumo. Kaip mokslininkas, rašytojas ar žurnalistas galėtų parašyti straipsnį, jei nėra įkvėpimo? O kai yra įkvėpimas, viskas greičiau einasi.
– Ačiū už pokalbį.
