„Vien 5 mln. eurų bus išmokėta už pažeistus žieminių rapsų laukus, apie 37 tūkst. eurų – už suniokotas bulves, 7 tūkst. eurų – už šalnos pažeistus kukurūzų laukus. Skaičiuojame daugiau kaip 0,5 mln. eurų už šalnos pažeidimus žieminiuose javuose“, – pranešime teigė įmonės žalų vertinimo vadovė Toma Rickevičienė.
„Šiuo metu aktyviai vertinami vasariniai augalai“, – pridūrė ji.
„VH Lietuva“ dėl šalnų patirtų nuostolių gavo 823 žemdirbių pranešimus. Apžiūrėjus laukus paaiškėjo, kad nukentėjo daugiau nei 35 tūkst. ha pasėlių, iš jų 26 tūkst. ha žieminių rapsų, 8 tūkst. ha javų, daugiau kaip 200 ha kukurūzų, 140 ha cukrinių runkelių ir apie 100 ha bulvių.
Įmonės teigimu, pranešimų apie šalnos pakąstus pasėlius sulaukta iš visų Lietuvos regionų. Labiausiai šalna šiemet sumažino derlių Kėdainių, Pakruojo, Mažeikių, Panevėžio, Radviliškio, Kauno, Joniškio, Vilkaviškio, Šiaulių ir Akmenės rajonuose.
T.Rickevičienės teigimu, šiemet šalnos tęsėsi net mėnesį ir pažeidė tuos pačius augalus keliuose skirtinguose augimo tarpsniuose.
„Toks reiškinys fiksuotas pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Kartu su Vokietijos ir Lenkijos kolegomis atlikome pirminius vertinimus ir parinkome patį optimaliausią šalnų nuostolių vertinimo procesą bei eigą“, – sakė T.Rickevičienė.
Pasak jos, šių metų išskirtinumas – žemdirbiai po pirmųjų šalnų skubėjo pasėlius atsėti: kai kurie jų grikius turėjo atsėti kelis kartus, nes grikiai labai jautrūs šalnoms.
Kartu su žiemą iššalusiais pasėliais „VH Lietuva“ iš viso šiemet jau skaičiuoja daugiau kaip 8 mln. eurų draudimo išmokų.
Šiais metais Lietuvoje jau fiksuotos šešios iš aštuonių draudžiamų pasėlių rizikų: liūtis, audra, kruša, šalna, iššalimas (peržiemojimas) bei stichinė sausra. Neužfiksuotos liko tik dvi rizikos – ilgalaikis lietus ir ugnis.
„Per 15 veiklos metų Lietuvoje to nėra buvę. Šiais metais neįprasta, kad tęsiantis ilgų šalnų periodui lygiagrečiai pradėjo ryškėti stichinės sausros padariniai. Tokių atvejų tiek Europoje, tiek Lietuvoje nėra buvę. Praėjusią savaitę atvyko dešimt žalų vertinimo vadovų iš skirtingų šalių, kad užfiksuotų ir surinktų daugiau informacijos, kauptų praktines žinias apie šią situaciją. Tai – akivaizdūs klimato kaitos pokyčiai, kuriuos žemės ūkio sektoriuje fiksuojame anksčiausiai iš visų sektorių“, – pranešime sakė „VH Lietuvos“ vadovas Martynas Rusteika.
