„Verslo žinios“rašo, kad Lietuvos ir Lenkijos sutartis dėl elektros jungties „LitPol Link“ tarp dviejų šalių, nors buvo planuota, vasarą taip ir liko nepasirašyta. Dabar bliūkšta Lietuvos ir Lenkijos politikų viltys pasiekti susitarimą rugsėjį ar spalį.
Neoficialiai Lietuvos pareigūnų nurodomos dvi tūpčiojimo priežastys: Lenkijos pusės nenoras įsipareigoti „LitPol Link“ projektą įgyvendinti iki galo ir radikaliai nusiteikusių Lenkijos politikų ir Lietuvos lenkų lyderių siekis transporto magistralės „Via Baltika“ ir elektros jungties „LitPol Link“ plėtrą susieti su politine „tautinių mažumų padėties Lietuvoje“ problema.
Lenkijos sistemos operatoriaus „PSE Operator“ vadovas Henrykas Majchrzakas praėjusią savaitę Krynicoje vykusiame ekonomikos forume sakė, kad jo šalis į „LitPol Link“ pirmajame etape iki 2016 metų ketina investuoti 467 mln. eurų, o iki 2020-ųjų Lenkijos investicijos gali siekti 1 mlrd. eurų, iš jų du trečdaliai turėtų būti skirti stiprinti Lenkijos vidaus perdavimo tinklams. Jis tvirtino, kad tiki, jog Lenkijos pusė savo įsipareigojimus įgyvendins laiku. Kiti Lenkijos pareigūnai konferencijoje „LitPol Link“ nurodė kaip trečią pagal svarbą šalies energetikos projektą kartu su Lenkijos ir Slovakijos, taip pat Lenkijos ir Čekijos dujotakių jungtimis.
Teigiama, kad sutartis dėl „LitPol Link“ vasarą nebuvo pasirašyta dėl lenkų nenoro į ją įtraukti straipsnių apie galimas sankcijas, kokios galėtų būti pritaikytos šaliai, vėluojančiai vykdyti sutarties įsipareigojimus arba nusprendusiai vienašališkai pasitraukti iš projekto.
„Jie nori tokios sutarties, kad galėtų tiesti „LitPol Link“ kaip nori, kada nori, o užsigeidę be jokių pasekmių išvis pasitraukti iš projekto“, – teigė Lietuvos Vyriausybės pareigūnas su sąlyga, kad jo pavardė nebus minima.
Jo teigimu, prieš keletą mėnesių partnerius kankino dvejonės, ar per „LitPol Link“ į Lenkiją iš Lietuvos neplūstelės pigi rusiška elektra, ji gali kelti grėsmę šalies elektros energijos gamintojų konkurencingumui. Vėliau lenkai tarsi sutiko sutartimi įsiipareigoti iki galo įgyvendinti pirmąją 500 megavatų galios „LitPol Link“ projekto dalį, tačiau vėliau derybose vėl sugriežtino poziciją.
„Jokio susitarimo pasiekti nepavyko“, – „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys pakomentavo praėjusį antradienį Varšuvoje vykusias derybas. Jis teigė, kad derėtis Lietuvoje arba Lenkijoje ketinama ir šią savaitę.
