„Dabar vyksta diskusijos, kiek šias priemones dar tęstume ar ne. Šios priemonės priklausys nuo to, kiek ekonomika įsivažiuoja ir kiek žmonės grįžta į darbus, nes šią išmoką gaunantys žmonės yra darbingi ir norintys dirbti“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė V.Šilinskas.
Darbo paieškos subsidijoms šių metų biudžete buvo numatyta apie 60 mln. eurų: sausį-vasarį išmokėta apie 40 mln. eurų, kovą bus pervesta apie 10 mln. eurų, o balandį ir gegužę reikės dar po 8-9 mln. eurų.
V.Šilinsko teigimu, pernai šių subsidijų buvo išmokama po maždaug 34 mln. eurų per mėnesį, o išmokas gavo virš 250 tūkst. gyventojų. Šiemet jas gauna apie 43 tūkst. žmonių.
Dabar 200 eurų darbo paieškos subsidija mokama per karantiną ir mėnesį po jo. Ją gauna žmonės, netekę darbo karantino metu ar mažiausiai prieš tris mėnesius iki jo paskelbimo.
V.Šilinskas sako, kad išmokų gavėjų sąrašą žadama išplėst į jį įtraukiant gyventojus, kurie dirbdami savarankiškai iki karantino ar jo metu nutraukė veiklą.
„Vyksta diskusija, gal reikėtų papildoma įtraukti šituos asmenis“, – pranešė viceministras.
Už prastovas jau išmokėta visa biudžete numatyta suma – 180 mln. eurų
Seimui nuo sausio įteisinus dosnesnes subsidijas už darbuotojų prastovas, per tris šių metų mėnesius jiems bus išmokėta apie 180 mln. eurų – visa šių metų biudžete numatyta suma.
V.Šilinsko teigimu, už balandį reikės išmokėti dar apie 36-56 mln. eurų, priklausomai nuo to, kiek veiklų bus atlaisvinta.
Pasak jo, subsidijos už balandį bus mokamos, panaudojant laisvas ligoms išmokoms skirtas lėšas.
Ligos išmokai dar turime ir panaudojimas mažesnis yra.
„Ligos išmokai dar turime ir panaudojimas mažesnis yra“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį nurodė V.Šilinskas.
Jo teigimu, labai svarbu, kad nedarbo augimą pavyko pristabdyti, be to, dirbančių žmonių skaičius auga.
„Tikslą priemonė pasiekė, nes nedarbą sustabdė. Nuo sausio daugiau priimama į darbą žmonių nei atleidžiama. Pozityvas yra, bet toks atsargus, nes galima čia matyti kad ir sezoniškumą, bet vien tai, kad pandemijos metu žmonių nėra atleidžiama daugiau negu priimama, o didėja dirbančiųjų skaičius, yra teigiama“, – teigė viceministras.
Pasak V.Šilinsko, sausį prastovose buvusiems beveik 130 tūkst. žmonių išmokėta apie 67 mln. eurų subsidijų, vasarį – maždaug 108 tūkst. gyventojų sulaukė 55 mln. eurų, o kovą, planuojama, subsidijos sieks apie 55-56 mln. eurų.
„Planuojame, kad išmokos sieks apie 55 mln. eurų, kaip ir vasarį, nes kovo apribojimų lygis su taikytais vasarį, yra labai panašūs“, – komitete skaičiavo viceministras.
Pasak jo, daugiausia išmokų pasiekė prekybos (per du mėnesius – 39 mln. eurų), apgyvendinimo ir maitinimo įmonių (26 mln.) bei gamybos (11 mln. eurų) įmonių darbuotojus.
Nuo šių metų sausio darbdaviams kompensuojama visa (100 proc.) darbuotojo alga, bet ne daugiau kaip pusantros minimalios algos, arba 963 eurų.
Pernai į prastovas išleistiems ir po karantino iš jų grįžusiems darbuotojams valstybė išmokėjo 820 mln. eurų subsidijų. Šiemet grįžusiems iš prastovų darbuotojams parama neskiriama, nors pernai paramos po prastovų grįžusiems darbuotojams prašė apie 27 tūkst. įmonių.
Norima riboti remiamų savarankiškai dirbančių žmonių ratą
Valdžia ketina tikslinti paramos nukentėjusiems savarankiškai dirbantiems žmonėms taisykles, pranešė V.Šilinskas.
V.Šilinskas sako, kad norima mažinti paramą gaunančių žmonių, kuriems dabar per mėnesį išmokama po 17 mln. eurų, ratą.
Ją dabar gauna asmenys, kurie nenukentėjo.
„Ją dabar gauna asmenys, kurie nenukentėjo (nuo koronaviruso krizės)“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį nurodė V.Šilinskas.
Pasak jo, tvarka bus pakeista įvertinus savarankiškai dirbančiųjų pajamų deklaracijas, kurias reikia pateikti iki gegužės.
„Tada matysime visus duomenis, kiek ir kaip tą priemonę galima sutikslinti. Nagrinėjam galimybę ją tikslinti, kad ji kainuotų mažiau“, – tvirtino viceministras. Jo teigimu, tam įstatymo keisti nereikės.
Dabar paramos gali prašyti visi savarankiškai dirbantys žmonės, kurių pajamos krito bent 30 proc.
Šiai priemonei iš valstybės biudžeto šiemet numatyta 20 mln. eurų.
