Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Viceministras: biudžeto įplaukas metų pabaigoje gali mažinti ekonomikos lėtėjimas

Valstybės ir savivaldybių biudžetai šiemet surenka daugiau pajamų negu pernai, jau viršytas ir šių metų planas, tačiau finansų viceministras sako, kad paskutinį metų ketvirtį įplaukas gali sumažinti ekonomikos sulėtėjimas.
Mindaugas Liutvinskas
Mindaugas Liutvinskas / Lietuvos banko nuotr.

„Galutinius duomenis matysime metų pabaigoje, dar turime visą ketvirtą ketvirtį, kuris, tikėtina, bus prastesnis, nes lėtės ekonomikos augimas ir tai gali paveikti pajamų vykdymą“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį teigė Mindaugas Liutvinskas.

Pasak jo, šiemet visų mokesčių surenkama daugiau nei pernai. Per tris ketvirčius pajamų į biudžetą įplaukė 11,847 mlrd. eurų – 22,3 proc. daugiau negu pernai tuo pat laiku (9,685 mlrd. eurų) ir 7,8 proc. daugiau nei planuota (10,99 mlrd. eurų).

Finansų viceministras pabrėžė, kad pernai dėl karantino dalis mokesčių buvo atidėta, o šiemet jie grąžinami.

M.Liutvinsko teigimu, dėl lėtėjančios mažmeninės prekybos stebimas mažėjantis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas, be to, jam įtakos jau daro ir įmonių mokesčių atidėjimai dėl energijos kainų šuolio.

„Mažmeninės prekybos, kuri yra svarbus blokas, kai kalbame apie PVM surinkimą, palyginamosiomis kainomis jau ketvirtą mėnesį matome tam tikrą lėtėjimą“, – komitete teigė M.Liutvinskas.

PVM šiemet surinkta 24 proc. daugiau nei pernai, jo metinis planas viršytas 6,2 procento.

Komentuodamas pelno mokesčio surinkimą viceministras sakė, jog gerus rezultatus lemia už 2021 metus deklaruotas ir mokėtinas pelnas. Šio mokesčio šiemet surinkta 34,3 proc. daugiau nei pernai ir 10 proc. daugiau nei planuota.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį į bankų sumokėtą pelno mokestį: „Swedbank“ iš trečios vietos nukrito į 11-tą ir sumoka tiek pat, kiek Šiaulių bankas, o „Luminor“ iškrito iš daugiausia pelno mokesčio sumokančių įmonių 15-uko.

Pasak M.Majausko, „Revolut Bank“ ir „Revolut Payments“ šio mokesčio sumoka tiek pat, kiek „Swedbank“ ir Šiaulių bankas kartu sudėjus.

„Kas vyksta bankinėje sistemoje – kodėl vyksta tokie pokyčiai ir ką jie gali reikšti?“ – svarstė M. Majauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais