Viceministras: gegužę dar mažėjant pieno supirkimo kainai, bus skubinamas įstatymas

Pieno perdirbėjams ir supirkėjams gegužę vėl mažinant žaliavinio pieno kainas, vis daugiau karvių augintojų praneša vasaros pabaigoje arba rudenį išsiparduosiantys bandas.
Prie Žemės ūkio ministerijos ūkininkai dalina pieną
Prie Žemės ūkio ministerijos ūkininkai dalina pieną / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas sako, kad dar 4-5 centais mažinamos pieno supirkimo kainos kelia nerimą, todėl bus skubinama priimti naują Pieno įstatymą, numatantį viešinti pieno supirkimo kainodarą ir didinti konkurenciją.

„Taip ir yra. Gauname pirmąsias indikacijas apie tai, kad pieno kainos yra mušamos – tai mums teigia ūkininkai. Kad įmonės informuoja ūkininkus, siunčia žinutes, pateikinėja sutartis, kad nuo gegužės 1-osios tam tikrais atvejais mažinama kaina nuo 4 iki 5 centų“, – BNS penktadienį teigė P.Astrauskas.

Vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė BNS teigė, kad pirmieji apie nuo gegužės 1-osios krentančias pieno supirkimo kainas prabilo smulkieji karvių augintojai.

„Iš „Žemaitijos pieno“ ypatingai daug žmonių pranešimus yra gavę. Vienas ūkis, po tris tonas pieno pristatantis per dieną, aiškino gavęs pranešimą, kad nuo gegužės 23,5 cento (už litrą mokama kaina – BNS), o buvo 25 ar 26 centai“, – teigė asociacijos vadovė, ketinanti parduoti turimas 25 karves.

„Mes iš pat pradžių sakėme, kad nereikia mums jokių paramų, nes jos per brangiai kainuoja. (...) Pieno supirkėjai atvirai sako: paramą gavote, ko pykstate? Nėra jokios užslėptos minties, tiesiai šviesiai į akis sako“, – pridūrė ji.

P.Astrauskas teigia nežinantis tokio kainų mažėjimo priežasčių.

„Sunku paaiškinti, kodėl taip vyksta, nes atlikus analizes, pasižiūrėjus, kaip atrodo ES vidutinė pieno ir produktų iš jo kaina, nematome jokių indikacijų, kurios galėtų reikšmingai įtakoti pieno kainos kritimą Lietuvoje ir dar taip stipriai. Vienas-du centai yra didelė suma pagal pagaminamo pieno kiekį – Lietuva pagamina 120 tūkst. tonų pieno per mėnesį, bet 4-5 centai – mastas tikrai didelis “, – BNS aiškino viceministras.

„Siekiam ūkininkams padėti, suvaldyti tam tikras krizės apraiškas valstybė skiria paramą, tačiau pagrindinė jos nauda nukeliauja ne ūkininkui, (...) realiai jokia pagalba arba nauda jo net nepasiekia ilgalaikėje perspektyvoje. Tas mus liūdina ir požymiai kelia nerimą“, – pridūrė P.Astrauskas.

Viceministras sako, kad pastarojo meto kainų kritimas bus svarus argumentas, įrodantis, kad sektoriuje neveikia normalūs derybiniai svertai ir pieno perdirbėjai nustato kainas, kokias nori, neatsižvelgdami į rinkos padėtį.

Žemės ūkio ministerija anksčiau skyrė 8 mln. eurų paramos pieno ūkiams – pinigai bus pradėta mokėti nuo birželio. Be to, iš Europos Komisijos tikimasi gauti dar iki 18,6 mln. eurų paramos.

P.Astrauskas neslepia, kad perdirbėjai pieno kainas centu-kitu vėl gali sumažinti, jeigu Briuselis Lietuvos ūkininkams skirs lėšų.

„Tokias prielaidas tikrai dalyti galima. Matant iš istorinių atvejų, kad kai buvo mokėtos paramos, tam tikri pieno perdirbėjai geba pasinaudoti tos pagalbos teikiama nauda“, – tvirtino viceministras.

Pasak jo, Vyriausybėje Pieno įstatymo projektas turėtų būti svarstomas kitą savaitę. Jame numatyta pareiga pieno supirkėjams viešai skelbti priemokų ir priedų dydžius, o tai padidintų konkurenciją. Įstatymu siekiama, jog susikooperavę ūkininkai už tuos pačius pieno rodiklius gautų vienodą kainą, be to, norima, kad priedai sudarytų iki 20 proc. žaliavinės pieno kainos.

Vasario pradžioje ūkininkai pradėjo protesto akcijas prie prekybos centrų ir perdirbimo įmonių su prašymu teisingiau diferencijuoti žaliavinio pieno kainas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis