Pasak Vaidos Česnulevičiūtės-Markevičienės, keturių metrų aukščio tvorai su „Concertina“ lėšos turėtų būti skiriamos etapais, pradžioje – iš Vyriausybės rezervo.
„Siena tikrai neatsiranda taip greitai, todėl tikėtina, kad patys statybų kaštai išsidėstys per šiuos metus ir kitus metus. Šiais metais dalį lėšų, reikiamų sienos užbaigimui, galime numatyti iš Vyriausybės rezervo, kadangi esame paskelbę ekstremaliąją padėtį, tai tokią galimybę turime“, – LRT radijui sakė V.Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Ji kol kas negalėjo pasakyti, kiek šiemet pinigų reikės fizinio barjero pasienyje statyboms, tačiau mano, kad būtina užtikrinti sklandų ir greitą sienos statybą.
„Kadangi dar tai yra procese, dabar pasakyti tikslią sumą, kokia bus reikalinga šiemet, yra sudėtinga, tačiau tikrai galiu patikinti, kad Vyriausybės rezerve lėšų turime (...) Kadangi, kaip minėjau, statybų kaštai išsidėstys per šiuos ir kitus metus, reikiamą likusią lėšų sumą taip pat planuosime kitų metų biudžete“, – kalbėjo viceministrė.
Paklausta, ar Lietuvai neteks skolintis lėšų sienos statybai, ji sakė, kad viskas priklausys nuo konkrečių poreikių. Kol kas esą Vyriausybės rezerve lėšų pakanka.
Viceministrė teigimu, iki šių metų pabaigos krizės valdymui iš viso gali būti skirta iki „dešimčių milijonų eurų“.
„Manome, kad visu laikotarpiu iki metų pabaigos yra dešimčių milijonų klausimas, o esame su savivaldybėmis susitarę, kad kompensuojame išlaidas pagal faktą. Tai reiškia, kad savivaldybės daro būtinas išlaidas, kurios yra reikalingos migrantų išlaikymui ir tuomet tas išlaidas mes kompensuojame. Tai iki šiol esame kompensavę išlaidas penkioms savivaldybėms“, – kalbėjo viceministrė.
Pasak jos, kadangi siena su Baltarusija yra ir išorinė Europos Sąjungos siena, tikimasi, kad dalį išlaidų kompensuos Bendrija.
Konkretus sprendimas dėl paramos skyrimo turėtų būti priimtas rugpjūtį, pati sutartis galėtų būti pasirašoma rugsėjį.
„Kalbame apie Prieglobsčio ir migracijos fondą, iš kurio galime finansuoti pareigūnų atlyginimus, migrantų laikiną apgyvendinimą, maistą, tam tikrą skubią pagalbą. Konkretus sprendimas dėl paramos skyrimo turėtų būti priimtas rugpjūtį, pati sutartis galėtų būti pasirašoma rugsėjį“, – sakė viceministrė.
Anot jos, deramasi su Europos Komisija, kad Europos Sąjunga prisidėtų ir prie fizinio barjero su Baltarusija statybos.
BNS primena, kad 508 kilometrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.
Lietuva su Baltarusija turi 670 km sienos.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
