I. Žilienės teigimu, prieš 10 metų pastatytų ar naujesnių elektros oro linijų keitimas požeminiais kabeliais yra „neproparcingai didelė našta“ gyventojams, nes darbų sąnaudos būtų įtraukiamos į elektros tarifą, todėl didėtų galutinė jos kaina.
Viceministrė taip pat akcentuoja „ribotą rangovų skaičių“.
„Mūsų rinkoje darbo jėgos skaičius ribotas. Mes taip pat keliame klausimą, kiek įmanoma turėti statybinių ir rangovinių kompanijų, kurios per labai trumpą laiką atliktų labai dideles investicijas“, – ketvirtadienį Seimo Mišrios narių grupės posėdyje kalbėjo I. Žilienė.
ESO direktorius Renaldas Radvila sako, kad požeminiai kabeliai pirmiausia klojami miškingiausiose šalies vietovėse.
„Pagrindinis kriterijus yra miškinga teritorija ir vartotojų, gaunančių elektrą iš pertvarkomos linijos, skaičius“, – Seime ketvirtadienį teigė jis.
ESO Finansų direktoriaus Audriaus Rusecko teigimu, nutiesti vieną kilometrą kabelio kainuoja 70 tūkst. eurų.
„Penkis tūkstančius kilometrų (skirstomųjų – BNS) tinklų turime miške. Kai kurie kilometrai ir nebus rekonstruoti į kabelines linijas, nes yra vienas ar keli vartotojai, todėl ekonomiškai nenaudinga“, – parlamentarams tvirtino A. Ruseckas.
Pasak R. Radvilos, dabar po žeme yra nutiesta beveik 36 proc. elektros linijų.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje tarp Baltijos valstybių proskynos tarp linijų yra pačios siauriausios ir tesiekia 3 metrus.
„Proskynos ties 10 kilovoltų linija, kurios šįkart nukentėjo labiausiai, yra trijų metrų, Latvijoje – 6,5 metro, o Estijoje – 10 metrų.
ESO trečiadienį pranešė, kad dėl keliskart platesnių proskynų – nuo medžių valomų koridorių – bei apsaugos zonų, kur galima genėti medžius, Latvijoje audros padaryta žala šios šalies energetikos infrastruktūrai buvo gerokai mažesnė, rečiau buvo pažeistos ir kaimyninės šalies oro linijos.
Pasak ESO, Latvijoje vidutinės įtampos 10 kV elektros linijų proskynos yra 6,5 metro pločio, Lietuvoje – 3 metrų. Tuo metu apsaugos zona, kur galima vykdyti medžių genėjimą, Latvijoje siekia 30 metrų, Lietuvoje – 10 metrų.
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigė, kad per arti elektros linijų augantys medžiai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios audrų metu nukenčia elektros tinklai, todėl artimiausiu metu bus svarstomi sprendimai kaip tinklus maksimaliai apsaugoti nuo tokių situacijų, „ieškant balanso“ tarp infrastruktūros apsaugos ir medžių šalinimo.
