„Reikėtų pripažinti, kad iš tiesų valstybė nebuvo pasiruošusi tokiai smūginei krizei ir mes neturėjome tokių priemonių, turėjome savo apribojimų, dėl ko paleisti priemones per vieningą struktūrą buvo praktiškai neįmanoma“, – sakė J.Rojaka.
Ji pabrėžė, kad „Invega“ prisiėmė lyderystę skirstant valstybės paramą nuo koronaviruso verslui, tačiau Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis sakė, kad priemonės iš esmės stovi vietoje.
„Žiūrėjau kai kuriuos skaičius – „Invegos“ priemonės stovi, Užimtumo tarnyba su prastovomis dabar pajudėjo, tas skaičius šoktelėjo, bet dar prieš savaitę buvo niekingai mažas. Tai akivaizdu, kad visuma priemonių, kurios dabar yra, jos iki šio momento yra nepasiteisinusios“, – konferencijoje kalbėjo A.Romanovskis.
Jis „Invegos“ paskyrimą valstybės paramos administratore palygino su kostiumų siuvėjais, kuriems būtų pateikta užduotis apranga aprūpinti kariuomenę.
„Mes „Invegai“, kuri yra puiki institucija, kostiumų siuvimo ateljė, davėme užduotį aprūpinti kariuomenę uniformomis“, – lygino A.Romanovskis.
Anot jo, lyderystę šioje situacijoje galėjo prisiimti tokios institucijos kaip „Sodra“ ar Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
„Kariuomenę uniformomis gali aprūpinti tokios institucijos kaip „Sodra“ ar VMI, kurios kaip gali nurašyti iš visų pinigus per dieną, per tą pačią dieną juos galėtų ir išdalinti“, – sakė jis.
Tačiau finansų viceministras Darius Sadeckas pabrėžė, kad tokia institucija kaip VMI taip pat nėra skirta paramos administravimui.
„Minėtas pavyzdys, kad aukšto lygio siuvėjui duotume pasiūti kažką labai paprasto. Tai aš lyginčiau su situacija, kad šaltkalviui duotume apskritai siūti. Tai yra institucija (VMI – BNS), nieko bendro su tuo neturėjusi su pinigų dalinimu arba paskolų teikimu“, – teigė viceministras.
Savo ruožtu A.Romanovskis tvirtino, kad VMI būtų tinkama institucija tokiai užduočiai, nes ji turi duomenis apie visas Lietuvos įmones.
„VMI apie visas Lietuvos įmones žino viską. Šiuo principu VMI principe galėjo išstumti dalį pinigų greituoju būdu, nustatant sąlygas, kad jeigu tu priėmei tuos pinigus, tu tuos pinigus turi panaudoti“, – teigė jis.
„Tas pats galėjo būti su prastovomis. Jeigu yra užsiregistravusi įmonių 20 tūkst., tu prastumi jiems pinigų skaičių ir sakai – per dieną, dvi privalote gautus pinigus sumokėti savo darbuotojams. Nesumokėjote – byla. Prastovų įstatymas Seime buvo priimtas prieš tris savaites. Jau tie pinigai būtų pasiekę (verslą – BNS)“, – kalbėjo A.Romanovskis.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė tvirtino, kad išmokas už prastovas valstybė sumoka pakankamai operatyviai ir situacija nėra tokia dramatiška.
„Paprašyta suma yra 20,3 mln. eurų, išmokėta – 11,1 mln. eurų, tai tik 9 mln. eurų yra neišmokėti“, – konferencijoje naujausius duomenis pristatė E.Radišauskienė.
„Nėra taip, kad įmonės visai nesinaudoja. Įmonės naudojasi priemone ir ne tik mūsų valstybėms institucijoms, bet ir verslui yra sunku adaptuotis. Taip, pritariu, mes kartais apsunkiname situaciją savo formomis ir prašymais, bet tai yra pinigai ir juos reikia atitinkamai sutvarkyti“, – pabrėžė viceministrė.
„Invega“ koronaviruso krizės metu disponuoja 1 mlrd. 306 mln. eurų lėšų portfeliu.
Tuo metu subsidijas darbdaviams, dėl karantino paskelbusiems prastovas, Užimtumo tarnyba pradėjo mokėti praėjusią savaitę.
