„Creditreform Lietuva“ ir „SME Finance“ surinkti duomenys rodo, kad šiemet vienam Lietuvos darbdaviui tenkanti vidutinė skola „Sodrai“ nukrito iki žemiausio lygio nuo rodiklio skaičiavimo pradžios ir siekia 279 eurus. 2012 metais skola siekė 708 eurus.
Per metus skola „Sodrai“ sumažėjo 15 proc., o per penkerius metus – apie 40 proc. „SME Finance“ patarėjo ekonomikai Aleksandro Izgorodino tvirtinimu, įsiskolinimai „Sodrai“ mažėja itin sparčiai.
„Pavyzdžiui, 2018 m. vasarį vienam darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ susitraukė 18 proc., o 2019 m. vasarį – dar 15 proc.“, – aiškina jis.
Verslas – sveikiausias nuo finansų krizės
Anot „SME Finance“ analitiko, vertinant 2019 m. Lietuvos verslo skolų „Sodrai“ būklę, galima daryti dvi išvadas. Visų pirma, šiuo metu Lietuvos verslo finansinė sveikata yra bene geriausia nuo pat pasaulio finansų krizės pabaigos.
Ir, nepaisant to, kad situacija išorės rinkose šiemet yra ne tokia palanki kaip pernai, Lietuvos verslo finansinė būklė ir toliau stabiliai gerėja. Atitinkamai, stabiliai spartus įmonių skolų „Sodrai“ sumažėjimas yra geras išankstinis signalas, kad 2019 m. pradžioje Lietuvos ekonomika turėtų toliau augti, vertina analitikas.
Šiemet pagrindinį impulsą tolesnei Lietuvos ekonomikos plėtrai turės ne eksportas, bet vidaus vartojimas, – tvirtino A.Izgorodinas.
„Skaičiai rodo, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimo struktūra bus kiek kitokia nei pernai. Tiksliau kalbant, šiemet prie Lietuvos ekonomikos augimo turėtų labiausiai prisidėti į vidaus rinką besiorientuojantys sektoriai. Savo ruožtu, nors eksportuojančių sektorių įmonių finansinė sveikata ir toliau gerėja, tačiau tai vyksta pastebimai lėčiau nei praėjusių metų pradžioje. Atitinkamai tai reiškia, kad šiemet pagrindinį impulsą tolesnei Lietuvos ekonomikos plėtrai turės ne eksportas, bet vidaus vartojimas“ , – tvirtino A.Izgorodinas.
Skolas tirpdė vidaus vartojimas
Tiek auganti mažmeninės prekybos apyvarta, tiek ir spartus šio sektoriaus įmonių įsiskolinimų „Sodrai“ mažėjimas rodo, kad šiuo metu Lietuvos vidaus vartojimo rinka išgyvena aukso amžių, ir būtent vidaus paklausa šiemet labiausiai prisidės prie Lietuvos ekonomikos plėtros, – aiškino S.Žilinskas.
Šiemet prie bendro Lietuvos verslo įsiskolinimų „Sodrai“ „mažėjimo labiausiai prisidėjo su vidaus rinka susiję sektoriai: „Creditreform Lietuva“ pateikiami verslo įsiskolinimo skaičiai rodo, kad vienai įmonei tenkanti skola „Sodrai“ mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriuje 2019 m. vasarį sumažėjo beveik trečdaliu (-29,7 proc.).
Spartus įmonių įsiskolinimų „Sodrai“ mažėjimas vidaus prekybos sektoriuje yra tiesiogiai susijęs su gerėjančiais vidaus prekybos rezultatais: 2019 m. vasarį mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje padidėjo 7,4 proc.
„Tiek auganti mažmeninės prekybos apyvarta, tiek ir spartus šio sektoriaus įmonių įsiskolinimų „Sodrai“ mažėjimas rodo, kad šiuo metu Lietuvos vidaus vartojimo rinka išgyvena aukso amžių, ir būtent vidaus paklausa šiemet labiausiai prisidės prie Lietuvos ekonomikos plėtros. Apskritai, šiuo metu įvairūs rodikliai rodo, kad Lietuvos ekonomikos augimo struktūra vis labiau krypsta nuo eksporto, kuris ilgą laiką nuo pasaulio finansų krizės pabaigos buvo pagrindinis Lietuvos ekonomikos lokomotyvas, prie vidaus vartojimo“, – aiškino „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.
Dėl augančių atlyginimų skolos pramonėje tirpsta lėčiau
Lietuvos pramonėje, kuri eksportuoja per 60 proc. pagaminamos produkcijos ir generuoja 80 proc. visų Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto apimčių, įmonių įsiskolinimai „Sodrai“ šiemet toliau mažėjo, tačiau pastebimai lėčiau nei pernai, aiškino analitikas.
2018 metų pradžioje vienam gamintojui tenkanti skola „Sodrai“ per metus susitraukė 24 proc., o šių metų vasarį – jau tik 3,7 proc. Tam didžiausią įtaką padarė spartus darbo kaštų augimas.
„Nepaisant prastų žinių iš euro zonos ekonomikos, šių metų Lietuvos pramonės gamybos rodikliai rodo, kad bent jau kol kas gerokai sulėtėjęs euro zonos ekonomikos augimas neturėjo esminio poveikio Lietuvos gamintojams, – teigė A.Izgorodinas. – Nepaisant to, kad išankstiniai indikatoriai euro zonoje yra bene prasčiausi nuo pat 2014-ųjų metų, 2019 m. sausį–vasarį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, gamybos apimtys Lietuvos pramonėje išaugo 7,3 proc. – šie skaičiai rodo, kad šiuo metu Lietuvos pramonė išlieka atspari iššūkiams išorės rinkose.“
Sekėsi tekstilės sektoriui
Iš pagrindinių Lietuvos pramonės sektorių šiemet teigiamai analitikus nustebino tekstilės sektorius, kuris 2019 m. pradžioje beveik penktadaliu išaugino gamybos apimtis, kam, tikėtina, esminės įtakos turėjo įmonių investicijos į gamybos pajėgumų didinimą.
Todėl tikėtina, kad šių metų pradžioje Lietuvos tekstilės sektorius gali bent šiek tiek pagerinti eksporto rodiklius, kurie 2018 m. antrą, trečią ir ketvirtą ketvirtį gana smarkiai mažėjo.
„Pagrindiniai rizikos veiksniai Lietuvos pramonei šiemet išlieka panašūs kaip ir pernai – tai yra numatomas tolesnis spartus darbo užmokesčio augimas Lietuvoje bei atvėsusi euro zonos ūkio plėtra. Tačiau, kaip galima matyti iš šių metų Lietuvos pramonės gamybos rodiklių, su antruoju iššūkiu Lietuvos gamintojai susitvarko neblogai“, – aiškino A.Izgorodinas.
