Norėtų didesnių pajamų
„Swedbank“ atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 58 proc. Lietuvos gyventojų (arba 6 iš 10) save priskiria vidurinei klasei, tačiau gaunamos pajamos netenkina – maždaug 60 proc. apklaustųjų norėtų didesnių pajamų.
Lyginant su pernai „Swedbank“ atlikta apklausa, lietuvių, priskiriančių save vidurinei klasei, padaugėjo nuo 35 proc. iki 58 proc.
Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai norėtų daugiau nei 90 proc. didesnių pajamų. Įdomu tai, kad ir daugiausia uždirbantys šalies gyventojai tikisi didesnio nei 50 proc. pajamų didėjimo.
„Augančios pajamos ir gerėjantys finansiniai lūkesčiai turi įtakos tam, kad vis didesnė dalis šalies gyventojų priskiria save vidurinei visuomenės klasei. Mūsų apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų save laiko šios klasės atstovais, ketvirtadalis save priskiria žemesniajai vidurinei, o 8 proc. – aukštesnei“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų save laiko šios klasės atstovais, o ketvirtadalis save priskiria žemesniajai vidurinei, – sakė J.Cvilikienė.
Anot J.Cvilikienės, vidurinioji klasė apibrėžiama skirtingai. Labiausiai paplitęs supratimas, kad tai yra ta gyventojų dalis, kuri be didelių sunkumų gali patenkinti savo būtinąsias reikmes. Be to, šie gyventojai kas mėnesį gali atsidėti pinigų taupymui, investavimui ar dalį jų skirti vartojimui.
„Beveik 90 proc. viduriniajai klasei save priskiriančių respondentų teigia, kad jiems visiškai pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams. Tačiau norėdami įsigyti brangesnį pirkinį, du trečdaliai šios klasės atstovų teigia turintys taupyti“, − sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
25 proc. apklaustųjų teigė, kad gavę 10 tūkst. eurų netikėtų pajamų, pavyzdžiui, palikimą, juos išleistų būsto atnaujinimui. Investavimui ar kelionėms netikėtai gautas pajamas panaudotų po 15 proc. apklaustųjų, kiti jas skirtų taupymui ar automobilio įsigijimui.
Vidurinė klasė popieriuje uždirba nuo 760 iki 2028 eurų
Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimą, vidurinei klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių (medianos) šalies pajamų.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuvoje šiuo metu tai yra tokie gyventojai, kurie prieš mokesčius uždirba nuo 760 iki 2028 eurų.
„Remiantis EBPO apibrėžimu, Lietuvos vidurinei klasei galima priskirti 59 proc. Lietuvos gyventojų. Įdomu tai, kad tai yra beveik lygiai tiek pat, kiek šiuo metu lietuvių patys save priskiria šiai klasei. Tai leidžia suprasti, kad lietuviai savo pajamas ir galimybes vertina gana objektyviai ir atotrūkio tarp įsivaizdavimo ir realaus vertinimo nėra“, − sako N.Mačiulis.
Dauguma investuoja į pensijų fondus, gyvybės draudimą
J. Cvilikienė pastebi, kad viduriniosios klasės atstovai yra linkę galvoti ne tik apie savo dabartinę finansinę situaciją, tačiau ir apie ateities iššūkius, todėl kaupia senatvei ar papildomoms reikmėms.
Remiantis tyrimo rezultatais, daugiau nei pusė (57 proc.) viduriniajai klasei save priskiriančių gyventojų nurodo ėmęsi priemonių kaupti finansines atsargas senatvei.
Kiek mokesčių sumoka vidurinioji klasė?
N.Mačiulis pažymėjo, kad vidutines pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai sumoka 57 proc. visų sumokamų pajamų mokesčių. Tuo tarpu, EBPO vidurkis yra 64 proc. Tai reiškia, kad vidurinioji klasė Lietuvoje yra skurdesnė nei EBPO.
Žemiausių pajamų gyventojai Lietuvoje sumoka tik 6 proc. visų mokesčių. EBPO vidurkis yra 7 proc. Pasak N.Mačiulio, tai rodo, kad mažesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai nėra smarkiai apmokestinami.
15min primena, kad į EBPO Lietuva buvo priimta 2018 m.
Svarbus ir gyvenimo būdas
N.Mačiulis atkreipia dėmesį, kad tikrai ne visi Lietuvos viduriniosios klasės atstovai jaučiasi gerai. „Eurobarometer“ duomenimis, Lietuvoje 79 proc. viduriniosios klasės atstovų yra patenkinti savo gyvenimu, kai, pavyzdžiui, Estijoje, tokių gyventojų yra net 93 procentai. Be to, tik 61 proc. šios klasės atstovų Lietuvoje yra visiškai patenkinti savo darbu.
Ekonomistas pabrėžia, kad viduriniąją klasę apibūdina ne tik pajamos ir turimas turtas, bet ir gyvenimo būdas.
„Lietuvoje tik 30 proc. gyventojų turi sukaupę daugiau nei 2000 eurų finansinio turto, tačiau didelė dalis gyventojų lankosi kultūros renginiuose, daugiau nei trečdalis pernai atostogavo užsienyje. Deja, pagal fizinį aktyvumą, kuris yra būdingesnis vidurinei klasei, išsiskiriame blogąja prasme. 39 proc. klasės atstovų Lietuvoje visai nesportuoja, kai, palyginimui, Švedijoje nesportuojančių yra tik 15 procentų. Panašu, kad neretai Lietuvos viduriniajai klasei ne tik trūksta pinigų ir laisvo laiko, bet ir kitokio požiūrio bei prioritetų“, − apibendrina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis.
Tarkime, tik 10 proc. viduriniosios klasės atstovų sportuoja ir tai yra labai mažai, palyginti su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Švedijoje tik 15 proc. viduriniosios klasės gyventojų niekada nesportuoja. Arba Lietuvoje automobilio turėjimas vis dar yra priskiriamas viduriniajai klasei, tačiau, pasak N.Mačiulio, išsivysčiusiose šalyse taip nebėra.
Ekonomistas sako, kad ateityje reikėtų jėgas sutelkti į vidurinės, o ne žemiausiosios klasės stiprinimą.
