Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Viduriniosios klasės finansiniai lūkesčiai per pandemiją mažėjo, rodo „Swedbank“ tyrimas

Nepaisant koronaviruso sukeltų padarinių šalies ekonomikai ir žmonių finansams, dauguma Lietuvos gyventojų priskiria save viduriniajai klasei, rodo „Swedbank“ antradienį pristatytas tyrimas. Vis dėlto šių žmonių finansiniai lūkesčiai mažėja – jų manymu, oriam gyvenimui užtikrinti reikia mažiau pajamų, nei ši visuomenės grupė teigė pernai.
Koronavirusas
Koronavirusas / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

Palyginus su praėjusiais metais, gyventojų pasiskirstymas pagal visuomenės klases išlieka kone identiškas. Elitui save jau kelerius metus iš eilės priskiria 1 proc. respondentų, aukštesniajai vidurinei klasei – beveik dešimtadalis, viduriniajai klasei – 59 proc., žemesniajai vidurinei klasei – ketvirtadalis, o skurstantiems – 6 procentai.

„Galime pasidžiaugti, kad nepaisant pandemijos ir jos padarinių gyventojų finansams, žmonių vertinimas išliko stabilus. Tad galime sakyti, kad gyvename taip pat, kaip 2019-aisiais“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

„Swedbank“ nuotr./Jūratė Cvilikienė
„Swedbank“ nuotr./Jūratė Cvilikienė

Pasak jos, viduriniosios klasės apibrėžimų yra įvairių, tačiau dažniausiai jai priskiriami žmonės, kurie uždirba pakankamai, kad nebereikėtų galvoti apie kasdienių poreikių patenkinimą. Ši grupė gali sau leisti atostogauti užsienyje kartą per metus ar dažnesnę vakarienę restorane, tačiau norėdami įsigyti brangesnį daiktą, turi papildomai taupyti.

„Remiantis tyrimo rezultatais, 6 iš 10 apklaustųjų teigia, kad pinigų svarbiausiems poreikiams jiems pakanka, tačiau norėdami įsigyti brangesnį daiktą jie turi taupyti“, – kalbėjo finansų ekspertė.

Finansiniai lūkesčiai – slogesni

Nors didžioji dalis gyventojų priskiria save viduriniajai klasei, gaunamomis pajamomis gyventojai nėra patenkinti – vidutiniškai jas vertina 5,5 balo iš 10 galimų. Šis rodiklis – netgi žemesnis nei pernai, kai respondentai savo finansinę situaciją vertino 5,7 balo.

„Galima daryti prielaidą, kad pesimistiškesniam vertinimui įtakos turėjo pandemija, dėl kurios dalies gyventojų pajamos mažėjo ir jie galėjo susidurti su finansiniais iššūkiais.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Taupymas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Taupymas

Pesimizmas atsiskleidžia ir ateities perspektyvų vertinime – 62 proc. gyventojų mano, kad per artimiausius metus jų namų ūkio pajamos nesikeis, o 11 proc. teigia, kad sumažės. Pajamų augimo netolimoje ateityje tikisi vos penktadalis gyventojų“, – sako J. Cvilikienė.

Optimizmu respondentai netrykšta ir vertindami šalies ekonominės situacijos perspektyvas per artimiausius metus: 4 iš 10 apklaustųjų teigia, kad ekonominė situacija šiek tiek ar net labai pablogės, dar panaši dalis gyventojų galvoja, kad ji nesikeis, ir tik apie 20 proc. tikisi pagerėjimo.

„Tyrimas taip pat parodė, jog tam, kad jaustųsi gyveną oriai, gyventojams reikėtų vidutiniškai 61 proc. didesnių pajamų. Įdomu, kad nors savęs priskyrimas visuomenės klasei išlieka beveik toks pat, lūkesčiai – jau mažesni nei pernai, kai gyventojai pageidavo 72 proc. didesnių pajamų“, − kalbėjo „Swedbank“ atstovė.

Anot J. Cvilikienės, sumažėjusius lūkesčius galėjo lemti ir iki šiol sparčiai augę atlyginimai, ir kilusi pandemija, dėl kurios gyventojai atsisakė nereikalingų išlaidų ir pakoregavo savo būtinuosius poreikius.

Remiantis tyrimo rezultatais, savo finansinę situaciją 9 ir 10 balų vertina 6 proc. respondentų − jie savo pajamomis yra labai arba visiškai patenkinti. Dažniausiai tai aukščiausio išsilavinimo ir didžiausių pajamų grupės atstovai.

Kiek uždirba vidurinioji klasė

Naudojant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių šalies pajamų. Lietuvoje į šią grupę patenka gyventojai, prieš mokesčius uždirbantys nuo 819 iki 2184 eurų.

„Pagal šį apibrėžimą, Lietuvos viduriniajai klasei galima priskirti 57 proc. šalies gyventojų − tai yra beveik tiek pat, kiek šiuo metu lietuvių patys save priskiria viduriniajai klasei“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Swedbank“ nuotr./Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ nuotr./Nerijus Mačiulis

Pasak jo, didesnė dalis šalies viduriniosios klasės atstovų „perėjo“ į aukštas pajamas gaunančiųjų kategoriją. Tuo tarpu žemą, 75 proc. vidurkio nesiekiantį atlyginimą gaunančių gyventojų dalis sumažėjo.

„Vertinant „Swedbank“ klientų duomenis, gaunamų atlyginimų skirstinys rodo, kad šiemet vidurinioji klasė netgi šiek tiek padidėjo, o dėl pandemijos labiausiai nukentėjo mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys – būtent jie dažniau įsiliejo į bedarbių gretas“, − tvirtino ekspertas.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą apie jų finansinę situaciją „Swedbank“ užsakymu 2020 metų rugsėjį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1 006 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais