Atskaičius mokesčius šios pajamos buvo apie 1346 eurai – 9,4 proc. (116 eurų) daugiau nei prieš metus, ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
„Pajamos didėjo, augimas išliko spartus, visgi dirbančiųjų gretos tam tikruose sektoriuose mažėjo“, – teigė ji.
„Sodros“ duomenimis, antrąjį ketvirtį pajamų augimas pralenkė infliaciją, nes darbo pajamos „į rankas“ didėjo beveik dešimtadaliu, kai metinė infliacija birželį siekė 0,7 procento.
„Metinė infliacija neviršijo vieno procento. Skaičiuojame, kad realus pajamų augimas (...) šiemet gali siekti apie 6 proc.“, – sakė „Sodros“ atstovė.
Pasak jos, metų pradžioje 10 proc. padidinus minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), labiausiai pajamų augimą galėjo pajusti apie 138 tūkst. tokią algą gavusių asmenų.
Anot K.Zitikytės, septynių iš 10-ties gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo, dviejų nesikeitė, o vienam galėjo sumažėti. Sparčiausiai augo viešojo sektoriaus, administracinės ir aptarnavimo bei informacijos ir ryšių sričių darbuotojų pajamos.
Labiausiai (11,4 proc. iki 1442 eurų po mokesčių) augo sveikatos ir socialinio darbo specialistų, viešojo valdymo (10,9 proc. iki 1429 eurų) ir administracinės ir aptarnavimo veiklos darbuotojų (10,7 proc. iki 1462 eurų) atlyginimai.
Švietimo darbuotojų vidutinė alga antrąjį ketvirtį augo 10,5 proc. iki 1230 eurų, informacijos ir ryšių specialistų -– 10,4 proc. iki 3504 eurų. Šie darbuotojai uždribo didžiausią atlyginimą.
3060 eurų antrąjį ketvirtį vidutiniškai gavo finansų ir draudimo, 2289 eurus – profesinės, mokslinės ir techninės veiklos darbuotojai.
Pasak K.Zitikytės, lėčiau pajamos augo daugiausia žmonių įdarbinančiuose prekybos, gamybos ir transporto sektoriuose: prekybos įmonių darbuotojų pajamos didėjo maždaug 7 proc. iki 1673 eurų, pramonės – tiek pat iki 1837 eurų, transporto – 9 proc. iki 1595 eurų. Statybos darbuotojų algos per metus padidėjo 6,2 proc. iki 1575 eurų.
Daugėja atleistų darbuotojų
Pasak „Sodros“, apdraustųjų skaičius birželį buvo 1,6 tūkst. – 0,1 proc. mažiau nei prieš metus, nors daugiau žmonių į darbą priimta nei atleista: pirmąjį pusmetį priimtų darbuotojų buvo 17,7 tūkst. daugiau nei atleistų, tuo metu prieš metus šis skirtumas siekė 30,3 tūkst.
„Sodra“ BNS vėliau nurodė, jog per pirmąjį pusmetį į darbą priimta 305,8 tūkst., atleista – 288,1 tūkst. žmonių – po 2,1 proc. mažiau nei prieš metus.
„Priėmimų į darbą skaičius mažesnis nei prieš metus, tačiau atleidimų per šešis mėnesius daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Jų padaugėja, todėl matysime, kad auga nedarbo išmokų gavėjų skaičius“, – sakė analitikė.
K.Zitikytė pabrėžė, kad antrąjį ketvirtį 3,3 proc. sumažėjo statybose dirbančių žmonių, daugiau nei 1 proc. – prekybos, gamybos ir transporto sektoriuose.
„Dirbančiųjų skaičius toliau mažėja baldų ir medienos gamyboje, tekstilės ir siuvimo pramonėje. Prekyboje konkrečiai antrus metus mažėja pardavėjų“ – kalbėjo K.Zitikytė.
Prekybos sektorius, pasak „Sodros“, įdarbino daugiausiai – 222 tūkst. žmonių, pramonė – 220 tūkst.
Anot K.Zitikytės, per metus padaugėjo dirbančiųjų valytojais ir apsaugos darbuotojais, sveikatos priežiūros, socialiniais darbuotojais. Taip pat augo mokytojų padėjėjų skaičius, daugėjo finansų analitikų.
Vis tik, jos teigimu, nebedaugėja dirbančiųjų su informacinėmis technologijomis.
Be to, jos teigimu, 4 proc. sumažėjo dirbančio jaunimo iki 30 metų, 5 proc. augo vyresnių nei 65 metų darbuotojų skaičius.
„Tai iš dalies lemia demografinė padėtis, (...) jaunos kartos Lietuvoje mažėja, vyresnių daugėja. Ilginamas pensinis amžius, todėl vyresniųjų gretos didėja“ – kalbėjo K.Zitikytė.
Birželį Lietuvoje dirbo 1,3 mln. žmonių.
Padaugėjo jaunų nedarbo išmokos gavėjų
Anot K.Zitikytės, nedarbo išmoką gaunančių žmonių per metus padaugėjo 7 proc. iki 79,1 tūkst.
Ji pabrėžė, nedarbo išmoką gauna kas dešimtas asmuo iki 30 metų, o bedarbių jaunų žmonių šiemet padaugėjo.
Pasak jos, įprastai dažniau bedarbiais tampa aptarnavimo, prekybos bei apgyvendinimo ir maitinimo srityse dirbantis jaunimas, tačiau šiemet nedarbo išmokas gauna buvę IT, finansų ir draudimo specialistai.
„Tai yra ta grupė, kuri, atrodo, dirbo labai kvalifikuotą darbą, lyg ir pasirinkę jaunimo svajonių sektorių. Bet irgi susiduria su nedarbu“ – kalbėjo K.Zitikytė.
„Pastebime, kad jaunimas dažniau keičia darbus. Atleidimų skaičiaus tendencijos rodo, kad jei tarp vyresniųjų dešimčiai dirbančių tenka 2–4 atleidimai, jaunuolių grupėje tenka ir aštuoni atleidimai“, – pridūrė ji.
„Sodros“ duomenimis, daugiausiai jaunų nedarbo išmokos gavėjų gyvena Jonavos rajone, kur šimtui dirbančiųjų jų tenka 11, taip pat Radviliškio, Raseinių, Pasvalio, Lazdijų rajonuose (po 10). Vilniuje šimtui dirbančių tenka 6,3 nedirbančiojo iki 30 metų.