Po 15 metų trukusio ekonominio nuosmukio, griežto taupymo ir trijų gelbėjimo paketų Graikijoje darbas nebėra griežtai reglamentuotas. Kolektyvinės sutartys jau daugelį metų įšaldytos, o daugelyje įmonių žmonės dirba pagal individualias darbo sutartis.
Ir nors oficialiai vis dar galioja 40 val. darbo savaitė, darbdaviams leidžiama reikalauti, kad darbuotojų ribotą laiką dirbtų iki dviejų nemokamų valandų per dieną mainais į daugiau laisvo laiko.
Tačiau iš tiesų daugelyje įmonių darbuotojai verčiami dirbti ilgiau negaudami jokio atlygio.
Visgi net iki liepos 1 d. įsigaliojus įstatymui dėl 6 dienų darbo savaitės graikai dirbo ilgiau nei bet kurios kitos šalies gyventojai. „Eurostat“ duomenimis, jie dirba vidutiniškai 41 valandą per savaitę.
Be to, už ilgas darbo valandas mokamas nedidelis darbo užmokestis, palyginti su Europos standartais. Graikijoje minimalus atlyginimas siekia 830 eurų ir pagal šį rodiklį užima 15 vietą Europos Sąjungoje (ES). Tuo metu pagal perkamąją galią ji užima priešpaskutinę vietą Europoje.
Aris Kazakos, darbo teisės profesorius emeritas, teisės ekspertas, įspėjo apie neigiamą tokio įstatymo poveikį, mat juo darbdaviams suteikiama absoliuti valdžia darbo santykiuose, jie gali reikalauti dirbti 6 dienas per savaitę ir darbuotojai negali to atsisakyti.
„Kadangi darbdavys gali diktuoti jam naudingas darbo sąlygas, tai automatiškai reiškia, kad darbo santykiai tampa neteisingi, nes viskas, kas darbo santykiuose naudinga tik vienai pusei, niekada negali būti teisinga“, – „Deutsche Welle“ komentavo ekspertas.
Dėl mažų atlyginimų ir vis ilgėjančių darbo valandų graikai jau ima ieškoti darbo užsienyje. Taip pat vis daugiau jų atsisako dirbti turizmo sektoriuje, nes, kai kurių nuomone, darbo sąlygos šiame sektoriuje prilygsta šiuolaikinei vergovei.
Sezoniniai darbuotojai populiariose atostogų salose, kaip Mikonosas ir Santorinis, jau dirba 7 dienas per savaitę ir gyvena perpildytuose būstuose. Neretai vienu miegamuoju dalijasi dešimt žmonių.
