Paskelbus apie dviejų bankų DNB ir „Nordea“ susijungimą Baltijos šalyse, vėl iškilo klausimas, ar komerciniai bankai nesiryš bendram bankomatų tinklui. Bankų rinką drebina pokyčiai – „Danske“ mažmeninė bankininkystė atiteko „Swedbank“, o visas „Nordea“ keliauja į DNB glėbį. Taigi bankų „draugystės“ bankomatais taip pat gali keistis.
Suprasti akimirksniu
- Lietuvoje šiandien veikia du bankomatų tinklai
- Jungtinis bankomatų tinklas galėtų pasiūlyti geresnes sąlygas klientams
- „Swedbank“ į bankomatų tinklo idėją žiūri skeptiškai, akcentuodama kūrimo iššūkius
- Bankomatų šalyje nedaugėja, o ateityje jų skaičius gali ir sumažėti
Atneštų geresnes kainas klientams
Šiuo metu Lietuvoje veikia du bankomatų tinklai. Vienas jų vienija „Šiaulių banką“, „Danske Bank“, „Citadele“ bei „Nordea“ bankus, o kitas jungia SEB ir DNB bankus. Tiesa, pastarųjų dviejų bankų atveju klientai gali naudotis tiek vieno, tiek kito banko bankomatais, tačiau jų administravimas yra atskiras.
„Citadele“ banko mokėjimo kortelių departamento direktorės Gintarės Sakalauskaitės-Radionovienės teigimu, jeigu Lietuvoje būtų įgyvendinta visus bankus vienijančio bankomatų tinklo vizija, būtų galima optimizuoti bankomatų palaikymo išlaidas, o bankomatai visų bankų klientams būtų prieinami ir miesteliuose bei gyvenvietėse.
„Citadele“ bankas teigiamai vertina bendro visų Lietuvoje veikiančių bankų bankomatų tinklo viziją. Tokiu atveju palaikymo kaštus prisiimtų visi bankai. Tikėtina, kad galėtų mažėti ir išgryninimo mokesčiai bankų klientams“, – sakė „Citadele“ atstovė.
Anot jos, bendrame tinkle bankomatai būtų išnaudoti efektyviau, o banko turima praktika keturių bankų bankomatų tinkle esą rodo, kad bankas gali pasiūlyti platesnį bankomatų tinklą už geresnę kainą, nei veikdamas vienas.
„Iniciatyvos plėsti bankomatų tinklą turėtų ateiti iš didžiųjų bankų. Keturiems bankams susijungus į bendrą bankomatų tinklą, tokių iniciatyvų nebuvo. Šiuo metu taip pat nesame gavę pasiūlymų dėl bankomatų tinklo plėtros“, – tikino G.Sakalauskaitė-Radionovienė.
Teigiamai vieno bankomatų tinklo idėją vertina ir neseniai apie susijungimą Baltijos šalyse su DNB banku paskelbusio „Nordea“ banko komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas. Tiesa, jis pridūrė, kad toks projektas yra labai kompleksiškas, o jo įgyvendinimui reikalingas visų rinkos dalyvių bendras susitarimas, kurio iki šiol nebuvo.
„Jeigu būtų tokia galimybė, mes ją svarstytume atsižvelgdami į tokios paslaugos paklausą ir naudą klientams. Ko gero, vieno bankomatų tinklo funkcionavimas sumažintų kaštus, padidintų bankomatų prieinamumą, o klientams būtų patogiau atlikti grynųjų pinigų operacijas ir nebereikėtų ieškoti savo banko tinklo bankomato. Klientams išgryninti pinigus taptų ir paprasčiau, ir aiškiau“, – privalumus vardijo V.Cucėnas.
„Nordea“ atstovas taip pat patikino, kad kol susijungimo su DNB banku sandoris nebus užbaigtas, visos paslaugos klientams ir toliau bus teikiamos, kaip įprasta.
„Šiaulių banko“ administracijos vadovas Vytautas Sinius taip pat tikino į bendro bankomato tinklo idėją žvelgiantis teigiamai, nes tai reikštų didesnį komfortą klientams.
Pirmiausia vertiname patogumą klientams, kuriems būtų sudarytos sąlygos greitai ir patogiai pasinaudoti bet kuriuo bankomatu, nereikėtų ieškoti būtent jų banko bankomato.
„Tai būtų didžiausias tokios idėjos įgyvendinimo privalumas, atitinkantis ir mūsų požiūrį į klientų aptarnavimą“, – sakė V.Sinius.
Su bankomatais konkuruoja parduotuvių kasos
Skeptiškai į bendro bankomatų tinklo idėją žvelgia daugiausiai klientų Lietuvoje turintis „Swedbank“.
„Tai, jog tokio tinklo šiandien nėra, parodo, jog bendro bankomatų tinklo nauda ir bankams, ir klientams gali būti mažesnė nei galimi iššūkiai jį kuriant ir palaikant“, – aiškino „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius, kuris teigė, kad banko klientai tikrai nesusiduria su pinigų išgryninimo problema, kadangi tai padaryti galima tiek bankomatuose, tiek „Perlo“ loterijos terminaluose.
Skeptiškai į bendro bankomatų tinklo idėją žvelgia daugiausiai klientų Lietuvoje turintis „Swedbank“.
Tai, kad klientai vis dažniau reikalingus pinigus nusiima ne tik iš bankomatų, bet ir parduotuvių kasose, pažymėjo ir SEB Mokėjimo kortelių departamento direktorius Romas Čereška.
„Pavyzdžių, kai šalyje kuriamas bendras bankomatų tinklas, kurio bankomatais gali naudotis visų šalyje veikiančių bankų klientai, pasaulyje yra. Tam, kad toks bendras tinklas galėtų būti įgyvendintas, reikėtų visų reikšmingas rinkos dalis užimančių bankų įsitraukimo. SEB bankas, savo ruožtu, bankomatų tinklo plėtrą vykdo atsižvelgdamas į klientų poreikius ir elgsenos pokyčius, jų aktyvumą naudojantis vienomis ar kitomis paslaugomis“, – požiūrį į bendro bankomatų tinklo idėją dėstė SEB atstovas.
Vieno bankomatų tinklo įgyvendinimo galimybė buvo svarstoma anksčiau, tačiau toks projektas yra labai kompleksiškas, kuriame dalyvauja visi rinkos dalyviai – šiuo atveju yra reikalingas visų rinkos dalyvių bendras susitarimas, kurio nebuvo. Jeigu būtų tokia galimybė, mes ją svarstytume atsižvelgdami į tokios paslaugos paklausą ir naudą klientams. Ko gero vieno bankomatų tinklo funkcionavimas sumažintų kaštus, padidintų bankomatų prieinamumą, o klientams būtų patogiau atlikti grynųjų pinigų operacijas ir nebereikėtų ieškoti savo banko tinklo bankomato. Klientams išgryninti pinigus taptų ir paprasčiau, ir aiškiau.
Nauda būtų, bet neaišku, kokia kaina
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas pažymėjo, kad vieno bankomatų tinklo idėja naudinga, tačiau ją įgyvendinti nėra paprasta.
„Natūralu, kad dabar šiek tiek glumina klientus, kai toje pačioje vietoje yra, pavyzdžiui, trys bankomatai. Vienas bankomatas būtų pigiau. Bet kainuotų jų integravimas. Reiktų programinę įrangą keisti, pačius bankomatus. Tai nėra tokia paprasta ši idėja“, – teigė S.Kropas. Tiesa, jo teigimu, įgyvendinus šią idėją būtų pasiekta masto ekonomika.
„Naudinga būtų turėti, bet pasiekti nėra paprasta. Yra skirtingi technologiniai sprendimai ir kai kurie bankai, tokie kaip „Swedbank“, turi savo tinklą visos grupės mastu“, – kalbėjo Lietuvos bankų asociacijos vadovas.
„Tai nėra paprastas dalykas. Yra ir konkurenciniai, kainodaros, kaštų pasidalijimo klausimai, kuriuos reikia išspręsti. Pradiniai investicijų kaštai taip pat būtų dideli. O dar reikia turėti omenyje, kad dabar nei vienam bankui bankomatų tinklo plėtra nėra prioritetas, tinklas nesiplečia ir niekas iš naujo jo vystyti ir plėsti nenumato“, – apie miglotą jungtinio bankomatų tinklo ateitį kalbėjo S.Kropas.
S.Kropo požiūriui apie stagnuojančią bankomatų tinklo plėtrą pritarė ir „Nordea“ komunikacijos vadovas V.Cucėnas.
Anot jo, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, bankomatų skaičius turėtų mažėti, kadangi ekonomiškai išsivysčiusiose ir moderniose šalyse, tokiose kaip Švedija, vis daugiau gyventojų piniginėms operacijoms naudoja modernius mokėjimo būdus ir grynųjų pinigų poreikis mažėja.
„Lietuvoje turime priešingą situaciją – žmonės naudoja daug grynų pinigų, todėl panašu, kad modernių mokėjimo priemonių įtaka bankomatų skaičiui bus minimali“, – pažymėjo V.Cucėnas.
