„Nors šalies vyriausybė pritaikė nemažai paramos priemonių, siekdama padėti verslui išgyventi pandemiją, vis dėlto ribojimų sušvelninimų nepakako, kad viešbučiai ir restoranai pradėtų atsigauti. Situacija šiuose sektoriuose sunkėja nepaisant atsigauti turėjusio padėti vasaros sezono, todėl jų verslo partneriams patariame itin atidžiai tartis dėl bendradarbiavimo sąlygų“, – sako Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė.
Ji pastebi, kad daugumos kitų sektorių – apdirbamosios pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, elektros, dujų ir vandens tiekimo, finansinių paslaugų, nekilnojamojo turto operacijų ir statybų – veikla išliko stabili, o žemės ūkio bendrovių situacija netgi truputį gerėjo (1 proc.).
Tačiau J.Rojaka atkreipia dėmesį, kad dalyje verslo šakų aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklauso daugiau kaip dešimtadalis įmonių. Pvz., tokių bendrovių apdirbamojoje pramonėje yra 14 proc., statybose – 20 proc., o transporte – 17 proc.
Vėluoti atsiskaityti gali kas dešimta įmonė
„Creditinfo Lietuva“ atstovė taip pat akcentuoja, kad pamažu gerėja Lietuvos bendrovių tarpusavio atsiskaitymo disciplina. Jei metų pradžioje aukštai ir aukščiausiai vėlavimo klasėms priklausė 27 proc. visų Lietuvos įmonių, tai šiuo metu tokių organizacijų sumažėjo iki 22 proc.
Nuosekliai mažėja vėluojančių atsiskaityti įmonių apdirbamojoje pramonėje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Tačiau aukštai ir aukščiausiai vėlavimo klasėms priklauso 42 proc. viešbučių ir net 56 proc. restoranų, taip pat 16 proc. mažmeninės prekybos bendrovių, 23 proc. apdirbamosios pramonės įmonių, 31 proc. transporto įmonių ir 37 proc. statybinių organizacijų. Transportas yra vienintelis sektorius, kuriame per pastaruosius metus vėlavimas apmokėti skolas pailgėjo nuo 55 iki 60 dienų.
„Pandemijos metu pastebime, kad įmonės kur kas aktyviau tikrina verslo partnerių veiklos rezultatus, domisi, kuriai rizikos klasei jie priklauso. Esant tokiai dinamiškai rinkos situacijai patariame nuolat stebėti savo tiekėjus ir kitus parterius bei laiku reaguoti į pokyčius. Kylant abejonių mes patariame reikalauti išankstinio apmokėjimo, aptarti griežtesnes sankcijas vėlavimų atvejais, tartis dėl užstatų ar kitų garantijų, – komentuoja J.Rojaka. – Taip padedame įmonėms stiprinti finansinę discipliną, apsidrausti nuo domino efekto partnerių nemokumo atvejais.“
Kredito biuro atstovė taip pat pataria atkreipti dėmesį, ar potencialus verslo partneris pateikė finansinę atskaitomybę. Kaip buvo skelbta š. m. birželį, praėjusių metų finansinių ataskaitų laiku nebuvo pateikusios daugiau kaip 20 proc. Lietuvoje registruotų bendrovių.
